Pritariančiųjų apvalinimui skaičius per metus padidėjo 3 procentiniais punktais, o nepritariančių – sumažėjo 2 punktais, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).

„Eurobarometro“ duomenimis, Latvijoje apvalinimui pritaria 56 proc. gyventojų, o Estijoje, kur apvalinama nuo šių metų sausio – 73 proc. Euro zonos vidurkis – 61 proc.

Seimas pernai kovą priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, kuriuo nuo šių metų gegužės galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais bus apvalinama taip pamažu atsisakant 1 ir 2 centų monetų. 

„Apvalinimo iniciatyva siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės išlaidas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai ir užtikrinti patogesnį atsiskaitymą“, – teigia LB.

Nuo gegužės galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosius pinigus, jų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

LB duomenimis, nuo euro įvedimo 2015 metais Lietuvoje pamestų 1 ir 2 euro centų monetų vertė siekia daugiau nei 2 mln. eurų – kasmet prarandama trečdalis milijono eurų.

Apvalinimo taisyklę jau taiko septynios euro zonos valstybės: Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija, Estija.