Šiomis lėšomis bus sutvarkyta apie 1945 tonas kancerogenais laikomų atliekų.

Pagal savivaldybių pateiktas paraiškas lėšos paskirstytos Birštono, Marijampolės, Alytaus miesto ir rajono, Jurbarko ir kitų rajonų – Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Plungės, Panevėžio, Skuodo, Šakių, Švenčionių, Utenos, Varėnos ir Vilniaus – savivaldybėms.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos aplinkos ir energetikos klausimais Agnės Kazlauskienės, ši programa atliepia lūkesčius tik iš dalies.

„Viena vertus, tikrai labai šaunu, kad gyventojai gali saugiai utilizuoti asbesto turinčias atliekas. Kita vertus, ne visiems norintiesiems užtenka skirtų lėšų. Tačiau jie jau įpratinta ir nebenori už asbesto išvežimą ir tvarkymą mokėti patys. Gali būti, kad vienais metais ministerija neskirs lėšų, o šias atliekas vistiek reikia kokiu nors būdu utilizuoti“, – BNS sakė A. Kazlauskienė.

Tačiau jie jau įpratinta ir nebenori už asbesto išvežimą ir tvarkymą mokėti patys. Gali būti, kad vienais metais ministerija neskirs lėšų, o šias atliekas vistiek reikia kokiu nors būdu utilizuoti.

„Taip pat čia yra labai didelis savivaldybės indėlis. Savivaldybei nelieka nė vienas euras, tačiau niekas neskaičiuoja tarpininkavimo, administravimo kaštų. O turi būti ir apskaita, viskas turi būti pagrįsta, kiek tonų surinkta, koks kilometražas, kiek už transportą išleista, į kurį sąvartyną nuvežta“, – pridūrė savivaldybių asociacijos atstovė.

Pasak Aplinkos ministerijos, nuo 2018 metų savivaldybės teisės aktais įpareigotos kas dvejus metus teikti duomenis apie jų teritorijose esantį asbesto turinčių gaminių kiekį.

Pagal šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktus 57 savivaldybių duomenis, daugiausia asbesto turinčių gaminių yra Joniškio rajone. Toliau eina Kauno, Šalčininkų, Panevėžio ir Klaipėdos rajonai.

Visos asbesto atmainos Tarptautinio vėžio tyrinėjimo centro yra priskirtos pirmos kategorijos kancerogenams.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminiams gaminti naudotas asbestas. Didžioji dalis jo sunaudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose sovietiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.

Remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, nuo 2005 metų uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto.

Nuo 2017 metų Aplinkos ministerijos vykdoma asbesto šalinimo programa sutvarkyta daugiau kaip 6,5 tūkst. tonų asbesto atliekų. Tam skirta beveik 965 tūkst. Eurų.

Asbesto šalinimo veiksmų plano vykdymas numatytas iki 2020 metų.

Pasak Aplinkos ministerijos, gavus visus duomenis apie likusį asbesto kiekį savivaldybėse, bus įvertintas Asbesto šalinimo veiksmų plano veiksmingumas ir prireikus tęsiamos pasiteisinusios ar planuojamos naujos priemonės.