„Po truputį išsikvepia eksporto lokomotyvas, kuris buvo labai svarbi ekonomikos augimo dedamoji pastaraisiais metais ir tam yra nemažai išorinių priežasčių, nes visoje Europos Sąjungoje po truputį gamybos srityje juntamos sulėtėjimo nuotaikos, pasikeitę lūkesčiai, prie to prisideda ir rekordiškai išaugusios žaliavų kainos, ilgą laiką užsidariusi Kinija ir daug tarptautinių aplinkybių“, – BNS penktadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Kadangi esame maža ir atvira ekonomika, tie išoriniai faktoriai ir lemia eksportuotojų rodiklių dinamiką“, – pridūrė ji.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad importo ir eksporto rodikliai gegužę, palyginti su balandžiu ir kovu, buvo neblogi, nors  jis pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė augo dėl didėjančių kainų.

„Gegužės mėnesio duomenys yra pakankamai neblogi, bet juos vertinant reikia suprasti, kad vertės padidėjimą išpučia kainų augimas. Žiūrint į pagrindines eksporto grupes – ar tai būtų baldai, medienos, metalo gaminiai, javai, pieno produktai, elektronika – visur stabilus augimas, ne ką mažesnis nei balandį–kovą. Tai, kaip ir ankstesni pramonės rodikliai, rodo, kad situacija nėra stipriai pablogėjusi“, – BNS penktadienį sakė T. Povilauskas.

Jo manymu, bendrus eksporto rodiklius blogino naftos perdirbimo ir importo gamykloje „Orlen Lietuva“ beveik du mėnesius trukęs kapitalinis remontas.

„Degalų eksportas gegužę buvo sumažėjęs, bet „Orlen Lietuva“ buvo remontuojama ir, nors buvo prikaupta atsargų, eksporto tempai buvo mažesni už balandį ar kovą“, – teigė T. Povilauskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet, palygint su pernai geguže, vis dar augo importo, eksporto ir reeksporto apimtys į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją.

„Iš moralinės pusės tie skaičiai atrodo nekaip, nes į Baltarusiją reeksportas gegužę didėjo: palyginti su praėjusiais metais, šiemet kovą ir balandį jis mažėjo, o gegužę buvo 4 proc. didesnis nei prieš metus. Bendroje sumoje jo vertė augo. Taip pat su Rusija – balandį eksportas ten buvo mažesnis 50 proc., o gegužę – 37 proc. Galvojome, kad smukimas didės, bet jis mažėja“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Tačiau tai ekonomistas sieja su Europos Sąjungos taikomų sankcijų pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu verslas skubėjo apsirūpinti žaliavomis iš Rusijos ir Baltarusijos.  

„Žinoma, ir čia reikia vertinti kainų augimą. Savaime suprantama, kad pereinamuoju laikotarpiu verslas prikaupė atsargų, o dabar, įsigaliojus sankcijoms, bus įdomu pažiūrėti, kur bus tos naujos rinkos, iš kurių bus importuojamos medžiagos. Manau, kad vasarą tai paaiškės“, – sakė ekonomistas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, pastaruoju metu ypač neramina lūkesčių tendencijos, dėl galimos recesijos pradeda nuogąstauti tiek centrinių bankų, tiek ir didžiausių šalių analitikai.

„Aplinkybės itin neraminančios: tiek karas, tiek aukštos žaliavų kainos, tiek ir paūmėjusi pleištis tarp Rytų ir Vakarų ekonomikos židinių, visa tai niaukia perspektyvas. Nerimas dėl recesijos baimės veikia lūkesčius ir matome tai, kad įmonės santūriau savo planus dėliojasi, programuoja jų išsipildymą“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, labiausiai eksportą mažina išaugusios sąnaudos dėl išorinių veiksnių, žaliavų rinkų tendencijų, be to, jaučiamas spaudimas dėl darbo sąnaudų. Prie prastesnių tendencijų prisideda ir vangesnė paklausa.

„Besipučiančios sąnaudų eilutės sukuria labai daug įtampų įmonėms, o iš kitos pusės, vangesnės paklausos aplinkybės Vakaruose, nes sąnaudos auga ne vien Lietuvoje, o ir kitose šalyse ir jau gniaužia galimybes didinti importą iš mūsų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, dėl situacijos neapibrėžtumo kol kas sunku pasakyti, kaip toliau vystysis situacija, tačiau numatomas vangesnės ekonomikos raidos etapas, negalima atmesti ir techninės recesijos.

Lietuvos prekių eksportas šiemet gegužę, palyginti su balandžiu, traukėsi 0,3 proc. iki 3,46 mlrd. eurų, o importas – 7,5 proc. iki 3,98 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,9 proc. iki 2,11 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 523 mln. eurų.

Sausio–gegužės mėnesiais Lietuvos prekių eksportas siekė 16,7 mlrd. eurų – 29,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Importas siekė 19,7 mlrd. eurų – 41,6 proc. daugiau.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 33,8 proc. iki 10,6 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų.

Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – eksportas padidėjo 26,3 proc., importas – 28,2 proc.