„Šiuo metu vyksta konsultacijos šiuo klausimu“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska).

Taip diplomatė atsakė į BNS klausimą, ar mato perspektyvų taikiam sutarimui, ar tikėtini „Orlen Lietuvos“ ieškiniai „Lietuvos geležinkeliams“.

Lietuvai ir Lenkijai reikia susitarti

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas sako, kad Lietuva turėtų siekti susitarimo su Lenkija dėl išardytų bėgių, nes taikus ginčo išsprendimas paskatintų koncerno „PKN Orlen“ investicijas į gamyklą Mažeikiuose ir palengvintų energetikos bei transporto projektų įgyvendinimą.

Tomaszas Furmanas (Tomašas Furmanas) BNS sakė manantis, kad bylinėtis nusprendę „Lietuvos geležinkeliai“ tik atitolintų neišvengiamas sankcijas.

„Europos Komisijos sprendimas skirti baudą „Lietuvos geležinkeliams“ buvo prognozuojama daugelio rinkos apžvalgininkų ir nėra didelė staigmena. Jis taip pat atrodo visiškai pagrįstas, nes išardžius bėgius nuo Mažeikių iki Latvijos sienos buvo akivaizdžiai pažeistos Europos Sąjungoje galiojančios konkurencijos taisyklės“, - teigė apžvalgininkas.

„Esant dabartinei padėčiai „Lietuvos geležinkeliai“ gali toliau atkakliai ginti savo poziciją, tačiau tik atitolintų laiką, kai patirs sankcijas už ankstesnius sprendimus“, - sakė „Rzeczpospolita“ ekonomikos žurnalistas.

Jo įsitikinimu, ilguoju laikotarpiu visam regionui būtų daug naudingesnis „per daug metų susikaupusių problemų taikus sprendimas dialogo būdu“, o šiemet pasiektas sutarimas dėl tarifų rodo, jog kompromisas įmanomas.

„Pirmoji kregždė buvo šių metų birželio pabaigoje „Lietuvos geležinkelių“ ir „PKN Orlen“ sudaryta sutartis dėl apmokėjimo už degalų pervežimą traukiniais. Tai rodo, kad susitarimas yra įmanomas, juolab kad šiuo metu abi šalys kur kas palankiau vertina derybų galimybę negu prieš keletą metų“, - teigė T. Furmanas.

Anot apžvalgininko, šio ginčo išsprendimas gali suteikti postūmį geležinkelio, greitkelių, dujotiekių ir elektros jungčių plėtrai bei „PKN Orlen“ investicijoms Lietuvoje.

„Išardytų bėgių problemos sprendimas – be abejo, juos atstatant – taip pat gali palengvinti ir paspartinti kitų prioritetinių projektų įgyvendinimą regione. Pakanka prisiminti geležinkelio liniją „Rail Baltica“, turinčią sujungti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Tarp kitų svarbių mūsų regionui projektai – greitkelių, dujotiekių ir elektros energijos linijų statyba“ , - BNS sakė T. Formanas.

„Išsprendus logistikos problemas pati „PKN Orlen“ gali būti daug labiau linkusi daug investuoti Lietuvoje. Tai svarbu, nes Mažeikių įmonė visuomet buvo laikoma silpniausiu šios grupės aktyvu. Šiuo metu ji uždirba gana daug dėl palankios makroekonominės aplinkos, bet jeigu padėtis pablogėtų, ši įmonė būtų pirmoji, kur būtų mažinama gamyba, darbuotojų skaičius, o ypač nepalankiomis sąlygomis galėtų netgi būti uždaryta“, - teigė jis.

Europos Komisija praeitą savaitę „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Briuselis sutiko su „PKN Orlen“ argumentais, kad Lietuva tokiu būdu apribojo galimybę įmonei vežti krovinius Latvijos geležinkeliais.

Šis sprendimas atveria galimybę Lenkijos ir Latvijos įmonėms reikšti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Be to, Lietuva įpareigota pašalinti pažeidimą atstatant bėgius arba kitaip atkuriant konkurencinę aplinką.

„Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis BNS šią savaitę teigė, kad įmonė kol kas neturi jokios medžiagos, kurią galėtų komentuoti.

Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo, o šis sprendimas iš esmės nepakeitė krovinių srautų.