„Tai reiškia, tavo apmokestinamų pajamų suma gautųsi mažesnė, atitinkamai tu atgautum arba nesumokėtum gyventojų pajamų mokesčio. Mes padarėm tokį paprastą paskaičiavimą – jeigu 1000 eurų palūkanų sumokėtum, tai maždaug 200 eurų galėtum atgauti“, – aiškino Seimo narys Vytautas Gapšys.

Tai padaryti būtų galima deklaruojant pajamas. Pagrindinė sąlyga, kad gyventojas turėtų darbą. Žmogui netekus darbo ir negaunant jokių pajamų, jis negautų ir kompensacijos.

Jei Seimas tokiai lengvatai pritartų, valstybė į biudžetą nesurinktų 110 mln. eurų.

„Mano supratimu, gana laikinai, jeigu taip pamatytumėm, Europos centrinis bankas yra padidinęs paskolų palūkanas, jau kalba, kad kitais metais paskolų palūkanos ims mažėti. Tai kai kurių dalykų lieka tiesiog išlaukti. Bet gal kažkokie mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, būtų variantas“, – sakė Seimo narys Vytautas Mitalas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot buvusio finansų ministro Viliaus Šapokos, tai – žanro klasika: prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas.

Ekspertai kritiški – visiems paskolų turėtojams pagalba nereikalinga, mat paskolų prisiėmę ir labiau pasiturintys.

„Mes turim gelbėti žmones, kurie atsidūrė tikrai kažkokioj labai nepalankioj padėty. Tai, kokios tos padėtys gali būti – jeigu žmogus tiesiog neišgali išmokėt prisiimto kredito, prarado darbą ir panašiai“, – kalbėjo finansų ekspertė Jekaterina Govina.

„Čia yra bendras filosofinis lengvatų klausimas. Bet mes pasižiūrime į kelis šimtus tūkstančių žmonių, kurie dabar susiduria su sunkumais ir tai yra iššūkis, kurio jie negalėjo suvaldyti, dėl to, kad valstybei tiesiog nebuvo praktikos suformuotos, kaip fiksuoti palūkanas“, – teigė V. Gepšys.

Mes turim gelbėti žmones, kurie atsidūrė tikrai kažkokioj labai nepalankioj padėty.

„Jei palūkanų kėlimas užsitęs, akivaizdu, kad politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip jų atsakomybių rėmuose padėti žmonėms šitoje situacijoje“, – „Žinių radijo“ laidoje tikino prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Tačiau kritinių ženklų, kad paskolų turėtojų gyvenimas pablogėjo drastiškai, ekspertai kol kas nemato.

„Bendrai žiūrint, ką mes turim dabar, tai keliamų bazinių palūkanų tikslas ir yra šiek tiek sustabdyti tą infliaciją, šiek tiek atvėsinti ekonomiką, kad žmonės išleistų šiek tiek mažiau pinigų. Sustabdyti kainų kilimą ir panašiai. Tai tie procesai yra pakankamai natūralūs ir juos reikia priimti kaip natūralius ekonomikos ciklus“, – įsitikinusi J. Govina.

Šešių mėnesių „Euribor“ šiuo metu viršija 4 proc., bet dėl bankų maržų, kurios vidutiniškai siekia apie 2 proc., gyventojai priversti mokėti maždaug 6 proc. palūkanas.