Dešimtmečio projektas – dujomis kūrenamas 9-asis Lietuvos elektrinės blokas Elektrėnuose – turėjo išgelbėti Lietuvą nuo energijos stygiaus uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau dėl 1,3 mlrd. litų kainavusio objekto ir jo vadovų veiklos kyla vis daugiau klausimų bei įtarimų.

Po skambių kalbų – remontas

Po ketverius metus trukusių statybų, 2012 m. spalio 12 d., tuometės Vyriausybės atstovai ir jos vadovas Andrius Kubilius Elektrėnuose iškilmingai atidarė 9-ąjį Lietuvos elektrinės elektros gamybos bloką. Tuomet A.Kubilius tvirtino, kad 1,3 mlrd. litų kainavęs "moderniausių technologijų pavyzdys yra dar viena priemonė Lietuvos energetikai plėtoti".

Elektrinės bloką stačiusio Ispanijos koncerno "Iberdrola Ingeniería y Construcción, S.A.U." atstovai šmaikštavo, kad projektas įgyvendintas sėkmingai, nors Ispanijoje vyrauja visiškai kitoks nei Lietuvoje, šiltas, klimatas. Tuometis "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas tvirtino, kad 455 megavatų galios blokas galės patenkinti iki ketvirtadalio šalies poreikio, kad elektros gamybai nuo šiol reikės 30 proc. mažiau gamtinių dujų, o per 2013 m. jis pagamins 1,374 mlrd. kWh elektros. Taip pat ir tai, kad didžiausia apkrova blokas veiks vasarą, kai elektros negamina didžiųjų Lietuvos miestų termofikacinės elektrinės.

Tačiau energetikos milžiną stačiusių ispanų juokeliai šiuo metu skamba kaip pasityčiojimas, nes naujasis blokas tapo tiesiog prabangiu Elektrėnų marių šildytuvu – praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, gegužės 17-ąją, blokas sustabdytas.

Įdomu ir tai, kad pranešimas apie šį įvykį "Nord Pool Spot" energetikos rinkos portale paskelbtas tik po mėnesio – birželio 17 d. Tuomet planuota, kad remonto darbai truks mėnesį, tačiau vėliau terminas pratęstas iki rugpjūčio 10-osios. Nurodyta priežastis – garo turbinos guolių remontas.

Net ir rugpjūčio 10 d. paleidus bloką neišvengta problemų – pranešama apie dvi dienas trukusius sutrikimus. Kaip "Vilniaus dienai" paaiškino "Lietuvos energijos" atstovai, šias dvi dienas "buvo derinamos valdymo sistemos".

Nutylėjo ne be reikalo?

Nepaisydamas šių problemų, tuometės "Lietuvos energijos" (dabar pervadintos į "Lietuvos energijos gamybą") vadovas D.Misiūnas liepos viduryje viešai pareiškė, kad 9-asis blokas Elektrėnuose veikė tik apie du mėnesius "ir artimiausiu metu tikrai neveiks", o sustabdytas buvo ne dėl ko kito, bet dėl per didelės dujų kainos.

Esą šių aplinkybių įgyvendindami projektą nenumatė nė rimčiausi energetikos ekspertai. Tačiau kelerius metus pagrindiniai Lietuvos energetikos ekspertai sutartinai tvirtino, kad Elektrėnuose daroma energetinė-ekonominė nesąmonė.

Daugiau apie jokius gedimus D.Misiūnas neužsiminė. Kaip vėliau paaiškėjo – buvo dėl ko. Blogos naujienos nepadėtų daryti karjeros.

Būtent liepą D.Misiūnas buvo paskirtas vadovauti visai naujajai valstybinių energetikos įmonių grupei, buvusiai UAB "Visagino atominė elektrinė", dabar pervadintai į "Lietuvos energiją", kuri valdo ir Elektrėnų elektrinę, t. y. "Lietuvos energijos gamybą", elektros skirstymo bei tiekimo įmonę "Lesto" ir plėtoja Visagino atominės elektrinės projektą.

Dar daugiau klausimų

"Vilniaus dienos" žurnalistams pasiteiravus, kodėl vos kelis mėnesius veikusiam elektrinės blokui prireikė 3 mėnesių remonto, "Lietuvos energijos gamybos" atstovė Ernesta Dapkienė raštu patikino, kad "gegužės–birželio mėnesiais kombinuotojo ciklo bloko veikimas nebuvo būtinas", todėl šis laikas "buvo išnaudotas suteikiant galimybę rangovui atlikti garantinius bloko defektų šalinimo darbus". Esą tų defektų atsirado turbinos tepimo sistemoje ir pagalbiniuose įrenginiuose.

Neoficialiai teigiama, kad defektų galėjo atsirasti dėl garo turbinos vibracijos ir guolių kaitimo, o šios problemos kilo nusėdus turbinos pamatui, – remonto darbai iš viso galėjo atsieiti iki 200 mln. litų.  Dar daugiau, spėjama, kad dėl šių gedimų 9-asis blokas gali neatlikti savo pagrindinės – elektros rezervo  – funkcijos. T. y. pradėti veikti per 24 valandas, kaip numato įstatymas, nors 9-asis blokas gauna šalto rezervo mokestį kaip VIAP (viešuosius interesus atitinkanti paslauga), kurį sumoka visi elektros vartotojai.

"Lietuvos energijos" atstovės perduotame "Lietuvos energijos gamybos" laikinai einančio direktoriaus pareigas Juozo Bartlingo atsakyme tikinama, kad remonto kaina nežinoma. Neva visas remonto išlaidas prisiėmė patys rangovai ispanai, nes garantinis bloko defektų šalinimo laikotarpis – dveji metai – baigsis 2014-ųjų rudenį.

Inspekcijai pranešti nesiteikė

Vadovaujantis įstatymais, apie veiklos sutrikimus elektros rinkos dalyviai privalo informuoti Valstybinę energetikos inspekciją. Tačiau "Lietuvos energijos gamybos" atstovai to daryti nesivargino. Kaip informavo J.Bartlingas, tai nebuvo avarinis sustabdymas, o tik garantinių defektų šalinimas, tad inspekcijos apie tai informuoti esą nebuvo būtina.

Pačios Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas Ričardas Žoramskis, išgirdęs klausimą, ar inspekcijai buvo pranešta apie gedimą, tikino apskritai nieko negalintis atsakyti. Tai esą geriau padaryti gali atstovė spaudai Milda Levandraitytė.

Bet atstovė tik pakartojo "Lietuvos energijos gamybos" vadovo žodžius, kad inspekcija "apie Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose vykdomą kombinuotojo ciklo (9-ojo) bloko gedimą pranešimo negavo", nes informuoti privaloma tik apie gedimus, o tai nebuvo "nei sutrikimas, nei avarija, tik garantinių defektų šalinimas".

"Jei jie nepranešė, vadinasi, avarijos nebuvo. Na, jei būna pranešama apie avariją, sutrikimą, sudaroma komisija, atliekamas tyrimas, kokios to priežastys. Ar Energetikos inspekcija pasitiki rinkos dalyviais? Na, jie turi pranešti. Kiekvienas yra atsakingas už tai, ką daro. Jie visą laiką praneša, nėra taip, kad kas nors ką nors slėptų", – sakė M.Levandraitytė.

Stebėtojai nieko nežino

Beje, nuo šių metų liepos 16 d. sudaryta ir valstybines energetikos įmones valdančios "Lietuvos energijos" Stebėtojų taryba. Tačiau ir ji nebuvo informuota apie gedimus. Vienas jos narių, garsus verslo pasaulio atstovas Antanas Danys, pasiūlė visais klausimais kreiptis į tarybos vadovą Šarūną Kliokį. Tačiau ir šis neką daugiau tegalėjo pasakyti.

"Stebėtojų taryba buvo suformuota tik liepos gale, tad nieko negalėčiau pasakyti. Šiuo klausimu nesidomėjau, tad tikrai nežinau, kodėl neveikė tas blokas, nebuvome informuoti. Mums paskirtas įstatų patvirtinimas, kiti klausimai. Todėl negaliu nieko vertinti", – sakė jis ir pridūrė, kad tikrai nežino, ar kombinuotojo ciklo blokas veikia šiuo metu.

Energetikos ministerija šioje istorijoje problemų taip pat neįžvelgia. Ministro Jaroslavo Neverovičiaus atstovės Daivos Rimašauskaitės atsiųstuose atsakymuose tvirtinama, kad D.Misiūnas, neužsimindamas apie tikrąsias 9-ojo bloko sustabdymo priežastis, niekaip nedezinformavo visuomenės, nes kalbėjo apie bloko reikalingumą apskritai – esą niekas negalėjo prognozuoti, kad dujos pabrangs dvigubai ir elektros energijos gamyba taps per brangi.

Jurgis Vilemas
Profesorius, energetikos ekspertas

Taip, gedimas gali būti viena iš bloko sustabdymo priežasčių. Bet pagrindinė priežastis, kodėl šis blokas ir ateityje nedirbs normalia apkrova, – per aukšta dujų kaina. Šiuo metu rinkoje elektros energijos kaina yra žemesnė, nei galima pagaminti šiame bloke, o dar kai atsiranda tokių gedimų... Bet tokie dujiniai blokai stoja ir Vokietijoje ir tik dėl ekonominių priežasčių. Tiesa, mūsiškiai norėjo dar paprastesnius pamatus daryti – ispanai pasirinko tvirtesnius polinius pamatus, o defektai išlenda ir po kelių dešimtmečių. Bet nuostolio negaminant elektros šiame bloke tikrai nepatiriama, nes, kaip minėjau, čia elektrą gaminti yra brangiau, nei importuoti. Latviai Rygoje pasistatė panašios technologijos termofikacinių blokų, taip pat vokiečiai patiria didelių finansinių problemų, nes investicijos padarytos, jos neatsiperka. O sprendimai Lietuvoje priimti labai seniai, gal prieš dešimtmetį. Tad sunku dabar atsekti, kas už tai atsakingas.