– Atlikome tyrimą, norėdami pažiūrėti, kaip keičiasi tendencijos, ar žmonės pradeda taupyti atostogoms. Tyrimas atskleidė, kad net keturi iš dešimties lietuvių atostogoms visiškai netaupo, vadinasi, jie arba išleidžia paskutinius atlyginimus, arba atostoginius. 18 proc. apklausos dalyvių taupo iki 5 proc. nuo atlyginimo. Tai nedidelė dalis, bet jau šis tas. Apie 24 proc. atsideda nuo 5 iki 20 proc. Tai gana pavyzdinis taupymas, kai galima sukaupti nemažą sumą atostogoms ir nepadaryti neigiamos įtakos savo finansiniam stabilumui. Nors atrodo, kad gana didelė dalis netaupo, bet, atsižvelgiant į istorinius duomenis, pastebime, kad tendencija gerėja – vis didesnė dalis žmonių po truputį pradeda taupyti atostogoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia dalis gyventoju atostogoms atsideda ir kiek?

– Bent kažkiek atsideda daugiau nei 50 proc. gyventojų. Nors 5 proc. atrodo nedidelė dalis, bet, taupant nuosekliai visus metus, jei ne visas atostogas, galima padengti bent gana nemažą dalį.

– Žmonės, kurie neatsideda pinigų atostogoms, galbūt neturi iš ko taupyti?

– Taip, daliai žmonių tikrai gali būti gana sunku rasti lėšų padengus visas būtinas išlaidas. Tačiau net ir mažesnes pajamas gaunantiems tikrai galima rasti vietų, kur galima kitaip paskirstyti finansus, pakeisti tam tikrus mažus įpročius, atsisakyti nebūtinų išlaidų. Net ir gaudami mažesnes pajamas, žmonės vasarą kažkur vyksta. Vadinasi, neabejotinai išlaidų bus.

– Gal žmonės, kurie nekaupia atostogoms, ir neatostogauja?

– Šios dalies nesiaiškinome. Visi dalyvavusieji teigė, kad atostogauja. Nesiaiškinome, ar atostogos užsienyje, ar Lietuvoje, ir nesiaiškinome atostogų biudžeto.

Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.

– Galbūt netaupantys skolinasi atostogoms?

– Prieš penkerius šešerius metus tai buvo gana prasta praktika, šiandien ši dalis žmonių mažėja. Dabar dažniausiai skolinasi, kai būna didesni pirkiniai – brangi kelionė, bet po kelių mėnesių grąžina.

– Kuo dažniausiai baigdavosi principas – atostogoms viskas, o po jų pagalvosime, kaip gyventi?

– Žmonės grįžta į realybę, kur jų laukia finansiniai įsipareigojimai, išlaidos, po vasaros atostogų jos kartais būna netgi didesnės, nes artėja mokslo metai ir t.t. Visi geri įspūdžiai po atostogų ranka nubraukiami realybės. Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.

– Ar neaplanko deja vu jausmas dėl atostogų ir išlaidavimų, kaip prieš buvusią finansų krizę?

– Pagal žmonių elgesį taip ir atrodo, bet dveji metai karantine leido žmonėms nemažai sutaupyti, pasikeitė įpročiai, buvo apriboti, pasikeitė darbo pobūdis, dirbame iš namų ir sutaupome transporto išlaidas. Žmonės daugiau sutaupė, todėl gali sau leisti išlaidauti stipriai neskaičiuojant. Dabar kitokia priešistorė, nei buvo prieš keletą metų.