– Turėjome diskusiją su finansų ministru ir energetikos ministru. Premjerės pavedimu formavome priemones. Jau prieš kelias savaites pasisakiau, kad laikinas akcizo peržiūrėjimas galėtų būti greitas sprendimas. Tačiau turime orientuotis ir į ilgalaikes priemones, nes naftos kaina šiuo metu svyruoja apie 100 dolerių už barelį. Kalbant apie kainas, kylant kuro kainoms, natūralu, kyla ir visos kitos kainos. Pavyzdžiui, maisto sektoriuje apie 10–15 proc. kaštų sudaro energetiniai kaštai. Galutinėje produkto kainoje tai sudaro apie 7 proc. papildomo antkainio, kuris nebūtinai pasiekia vartotoją, nes įmonės konkuruoja produktyvumu ir efektyviais sprendimais, mažinančiais kaštus. Bendrame kontekste norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos konkurencingumui rizikų yra mažiau nei bendram kainų kilimui, nes naftos kainos kyla visur – tiek Azijoje, tiek JAV. Pavyzdžiui, per Hormūzo sąsiaurį apie 80 proc. naftos keliauja į Aziją. Kalbant apie kuro kainas, laikinas akcizo sumažinimas yra greitas sprendimas, tačiau būtina kalbėti apie ilgalaikes priemones – konkurencingumo skatinimą per pelno lengvatas, reinvestuojant į energetinio efektyvumo ir robotizacijos sprendimus, kurie mažintų gamybos kaštus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs daug kalbate apie konkurencingumą. Kai pasitraukia vienas didelis investuotojas, dažnai kyla klausimų ir kitiems. Kokią riziką čia matote? Ar žmonėms bus kur dirbti?
– Tikrai bus. Žmonėms darbo tikrai bus. „Aumovio“ atvejis yra pačios įmonės strateginis sprendimas. Pats buvau nuvykęs į Kauno laisvąją ekonominę zoną, susitikau su „Aumovio“ vadovais ir kitų ten veikiančių organizacijų atstovais. „Aumovio“ oficialiai nurodė, kad tai nesusiję su Lietuvos konkurencine aplinka. Lietuvos vertės pasiūlymas jiems išliko patrauklus. Tai yra įmonės strateginis sprendimas. Taip pat reikia žiūrėti į visą Europos automobilių sektorių, kuris susiduria su sunkumais. Įmonė peržiūri strategiją ir uždaro daugiau padalinių. Ji buvo orientuota į autonominių sistemų sektorių, kuris yra eksperimentinis ir rizikingas, ir, panašu, nepasiteisino. Kalbant apie investuotojus, konkurencija yra didelė – konkuruojame tiek su kaimyninėmis šalimis, tiek su Prancūzija ar Vokietija.
– Ar matote investuotojų norą ateiti į Lietuvą?
– Tikrai matome. Dirbame aktyviai – tiek ministerija, tiek „Investuok Lietuva“, komercinių atašė tinklas ir ekonominės diplomatijos komanda. Turime apie dvylika didelių projektų, su kuriais nuolat dirbame. Svarbu tai, kad dirbame ne tik su potencialiais investuotojais, bet ir su jau veikiančiais Lietuvoje – vykdome vadinamąją „aftercare“ (liet. tolimesnės priežiūros) funkciją. Galiu patvirtinti, kad „Aumovio“ atvejis yra vienos įmonės sprendimas. O kalbant apie darbo vietas, 2025 metus baigėme sėkmingai. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje bus statoma „Leopard“ tankų surinkimo gamykla, kuri sukurs apie 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Reikės inžinierių, kurie šiuo metu dirba „Aumovio“. Taip pat metus baigėme su „Royal Cosun“ – vienu didžiausių Nyderlandų bioekonomikos sektoriaus žaidėjų. Tai rodo, kad Lietuvos pasiūlymas yra konkurencingas. Pirmadienį taip pat susitikome su finansų ministru ir kartu su „Investuok Lietuva“ pristatėme naujas priemones, kurios dar labiau didintų Lietuvos konkurencingumą – tiek infrastruktūros plėtrą, tiek galimas subsidijas investuotojams.
Naujausi komentarai