Amžiaus paradoksai

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (EVAF) profesorė Jelena Stankevičienė, viena iš „Lyderės“ asociacijos steigėjų, pažymi: „Tokiu atveju moterys uždirba 87 centus kiekvienam vyro uždirbtam 1 eurui ir turėtų dirbti papildomai apie 1,5 mėnesio, kad pasivytų susidarantį skirtumą. Moterys turi mažiau lėšų taupyti ir investuoti, tai pablogina jų ekonominę situaciją senatvėje.“

Tai parodo ir statistiniai duomenys, atkreipia dėmesį profesorė. Lietuvoje moterų vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija yra 20 proc. mažesnė negu vyrų, remiantis 2019 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, pensininkių moterų skurdo rizikos lygis siekė 38,8 proc., kai pensininkų vyrų – 17,7 proc.

Profesorė įvardija ir pagrindines vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio priežastis. Mokslininkių vertinimais, moterų pajamų sumažėjimas po vaiko gimimo sudaro ilgalaikį apie 20 proc. atlygio atotrūkį, palyginti su vyrų arba moterų, neturinčių vaikų, darbo užmokesčiu.

„Sodra“ taip pat fiksuoja didžiausią vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkį 27–38 gyvenimo metais. Pikas pasiekiamas 32-aisiais metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų. Mažiausias darbo pajamų atotrūkis tarp lyčių daugmaž 50-aisiais metais – tada vyrų pajamos būna aukštesnės už moterų tik 5 proc.

Kita svarbi priežastis – moterys dukart dažniau nei vyrai užsiima vaikų ar anūkų ugdymu, prižiūri pagyvenusius žmones ar žmones, turinčius negalią, beveik triskart daugiau laiko skiria maistui gaminti ir kasdienei namų ruošai. Visa tai apsunkina moterų galimybes skirti daugiau laiko karjerai, verslui ir finansinei gerovei kurti.

Nors ES sutartyse vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas buvo įtvirtintas dar 1957 m., vėliau perkeltas į ES teisę, tačiau pažanga vyksta labai lėtai. „Sodros“ duomenimis, per pastaruosius šešerius metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų Lietuvoje, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, vidurkių sumažėjo 5 procentiniais punktais. Didžiausias atotrūkio pokytis – 2,7 procentinio punkto – buvo užfiksuotas 2019 m., kai jis sumažėjo nuo 18,1 proc. iki 15,4 proc. Europos profesinių sąjungų konfederacijos vertinimais, moterims dar prireiks 84 metų, kol pasieks vienodą atlygį su vyrais.

Pikas pasiekiamas 32-aisiais metais, kai vyrų darbo pajamos 34 proc. didesnės nei moterų.

Svarbus skaidrumas

„2021 m. gegužę „Sodra“ pradėjo viešinti vidutines moterų ir vyrų darbo pajamas šalies įmonėse ir organizacijose. Kol kas nepastebime, kad paskui būtų sumažėjęs vyrų ir moterų pajamų atotrūkis. Vyrų ir moterų darbo pajamų statistiką veikia įvairios aplinkybės: sezoniškumas, skirtingas darbo pajamų augimas ekonominėse veiklose, COVID-19 pandemija ir jos padariniai darbo rinkai“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Vienas didžiausių atlygio atotrūkių stebimas informacijos ir ryšių veikloje. Vis dėlto jis palengva traukiasi – nuo 56 proc. prieš metus iki 52 proc. šiais metais.

Sveikatos priežiūros srityje, kur daugumą darbuotojų sudaro moterys, stebimas antras pagal dydį atotrūkis. Pandemijos metu dėl ypač padidėjusio darbo krūvio darbo pajamos sparčiai kilo. Vis dėlto žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse darbo pajamų netolygumas tarp moterų ir vyrų vis dar išlieka vienas didžiausių – jis siekia 43 proc. ir praktiškai nemažėja, komentuoja „Sodros“ direktorė.

Pokytis – kiekvieno rankose

2021 m. Europos Komisija (EK) pasiūlė priemones vienodam darbo užmokesčiui už vienodą darbą užtikrinti. Verslo ir visuomenės atstovės, susibūrusios į asociaciją „Lyderė“, aktyviai palaiko EK pasiūlymą ir ragina nedelsiant imtis priemonių. Kuo plačiau atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią atlygio skirtumo problemą, jos ekonominius ir socialinius padarinius. Reguliariai skelbti atlygio skirtumo statistiką šalies ir atskirų įmonių lygiu.

„Kiekvienas iš mūsų savo aplinkoje galime padaryti teigiamą pokytį“, – sako profesorė J.Stankevičienė.

„Būtina pastebėti ir keisti savo asmeninius stereotipus – pasidalyti namų ruoša, vaikų priežiūra, paskatinti ir palaikyti moteris ir merginas įgyvendinti savo ambicijas, padėti subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą. Tai teigiamai paveiktų ne tik kiekvienos moters ar šeimos finansinę situaciją. Didesnis moterų ekonominis įgalinimas daro teigiamą poveikį ir visos šalies ekonomikos gerovei“, – pažymi profesorė.

J.Stankevičienė yra įsitikinusi, kad įtraukiant moteris į sprendimų priėmimą įmonių valdybose, organizacijose, valdžios institucijose, mūsų visuomenė užtikrintų lyčių pusiausvyrą vadovaujamosiose pozicijose ir pasiektų pokyčių. Tik taip galėtume tikėtis, kad greičiau nei po 84 metų pasivysime Liuksemburgą, kur moterų ir vyrų atlygio skirtumas sudaro tik 1,3 proc.