Lietuvoje nuolat primenama viena iš skaudžiausių šalies darbo sferos tendencijų –  kas trečias jaunuolis sėdi be darbo. Studentų ir darbdavių atstovai tiki, kad šią problemą pašvelninti padėtų lengviau organizuojamos profesinės praktikos bei praktikos kultūros kūrimas.

Tyrimų duomenimis, beveik 90 proc. darbdavių, ieškant naujų darbuotojų, svarbesnės asmeninės kandidato savybės (komunikabilumas, vadovavimo savybės, užsienio kalbų mokėjimas) nei jo turimas aukštojo mokslo diplomas. Tačiau Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkin teigia, kad Lietuvoje profesinių praktikų kultūra kol kas nėra išsivysčiusi ir ydinga.

Kol kas po vidurinio išsilavinimo į aukštąsias ar profesines mokyklas nukeliavęs jaunimas turi tris galimybes, kaip įforminti praktikas pas darbdavius. Jie gali sudaryti trišalę sutartį su darbdaviu ir mokymosi įstaiga, pameistrauti ar organizuotis stažuotes. LVDK atstovas teigė, kad praktikų tvarka būtų daug lengviau įgyvendinama, jei jaunimas galėtų sudaryti dvišales sutartis. „Kartais kelias į praktiką yra užkirstas studentui vien todėl, kad sutarties nepasirašo švietimo įstaiga. Ši problema būtų pašalinta, jei besimokantysis galėtų tiesiai kreiptis į darbdavį ir sudaryti sutartį tik su juo“, – vylėsi I.Malkin.

Jaunimo darbo reikalų žinovas taip pat pasakojo, kad kol kas Lietuvoje profesinės praktikos nepalengvina darbo paieškų, nes yra nuvertinamos. „Įmonės praktikos nesureikšmina, jų neorganizuoja arba tai daro atmestinai. Taip pat nėra kvalifikuotų praktikos vadovų. Praktikos nuvertinamos ir todėl, kad praktikantams skirtos užduotys nėra adekvačios jų turimoms žinioms“, – kalbėjo LVDK atstovas.

Taip pat profesinių praktikų svarbos nesuvokia ir studentai. Kaip teigė I.Malkin, šie yra neaktyvūs nei ieškant praktikos nei jas gavus. „Studentai dažnai neturi žinių, ką veikti praktikos metu, neįžvelgia ilgalaikės jų naudos“, – studentų ydas vardijo pašnekovas.

Kritikos pliūpsnį darbdavių atstovas mesteli ir auštosioms mokykloms. Jo teigimu, šios įstaigos yra nelanksčios organizuojant savo studentams praktikas. „Praktikos yra kaip ugdymo proceso dalis, todėl į darbdavių poreikius dažnai neatsižvelgiama“, – argumentavo I.Malkin.

Jog Lietuvoje jaučiama praktikos kultūros stoka, patvirtino ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VUSA) prezidentas Arminas Varanauskas. „Prie šios kultūros kūrimo jau daug prisidedama. Aukštosios mokyklos turėtų lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir prie jų derinti praktikos organizavimo tvarką. Fiksuotos laiko atžvilgiu praktikos nėra veiksmingos. Studentai turėtų turėti daugiau laisvės renkantis praktikos laiką“, – komentavo pašnekovas.

Studentų atstovas paminėjo, kad dėl neefektyvių praktikų kartais būna kalti ir patys studentai. „Neretai praktikų vadovams jie neišsako, ko tikisi iš praktikos. Tik retais atvejais yra susėdama prie vieno stalo ir nuosekliai viskas aptariama“, – kalbėjo A.Varanauskas.

VUSA atstovas prasitarė, kad efektyvesnė praktikų organizavimo tvarka gali padėti į Lietuvą sugrąžinti ir į užsienį išvykusius studijuoti lietuvius. „Užsienyje besimokantys studentai nori Lietuvoje atlikti praktiką, tačiau kol kas nėra platformos, kurioje jie galėtų susitikti su vietos darbdaviais“, – skundėsi Vilniaus universiteto studentas.

Kol darbdaviai vengia organizuoti praktikas naujai „kepamiems“ specialistams, ekspertai ragina studentus pačius aktyviai ieškotis įmonių, kurios priimtų jaunimą išvysti, kaip darbas verda iš vidaus. Studentas dar studijų metais turėtų pradėti rūpintis savo darbo galimybėmis, net ir praktikoms nesant studijų programos dalimis.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje yra vykdoma 15 su profesinėmis praktikomis susijusių projektų, kuriems skirta apie 17 mln. litų.

.