Nepamatyti nuolaidų parduotuvėse – kone neįmanoma, skaičiai ir pasitinka vos įėjus, tad dažnas neatsispiria.

„Visada žiūriu į nuolaidas ir akcijas“, „Nebūna man kada ieškoti, ateinu, ką randu, tą perku“, „Nors nesu vargšė, pensija mano gera, bet kažkaip taip lyg ir priklauso mums pensininkams akcijos“, – nuomonėmis dalijosi pakalbinti pirkėjai.

Prekybininkai tikina, kad klientai šluoja viską, kas tik pažymėta mažesne kaina. „Kai ne maisto prekės yra su 50 proc. nuolaida, parduotuvėse galite matyti nutįsusias eiles, vežimai yra pilni tiek, kad net nesimato žmogaus, kuris tą vežimą veža“, – sakė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

„Pirkėjų poreikiai yra skirtingi, dėl to skirtingi ir pirkėjų krepšeliai. Vieniems aktualu nuolaidos vaisiams ir daržovėms, kitiems – bakalėjos prekėms, dar kitiems – šviežios mėsos gaminiams, pagamintai produkcijai“, – vardijo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Kai ne maisto prekės yra su 50 proc. nuolaida, parduotuvėse galite matyti nutįsusias eiles, vežimai yra pilni tiek, kad net nesimato žmogaus, kuris tą vežimą veža.

Ekonomistai pastebi, kad gyventojų perkamoji galia jau atsigavo. Tad atrodytų, jie gali įpirkti ir brangesnius produktus, tačiau pirmenybė vis tiek teikiama nukainotoms prekėms. Pirkėjai tiki, kad per mėnesį taip sutaupo iki 100 eurų.

„Nueiname į parduotuvę ir mums reikia nusipirkti rankšluostį. Mes renkamės tarp dviejų skirtingų rankšluosčių ir abu kainuoja 10 eurų, bet vienam yra pritaikyta 20 proc. nuolaida. Absoliuti dauguma gyventojų rinksis būtent tą rankšluostį, kuriam yra pritaikyta nuolaida“, – pirkėjų mąstymo pavyzdį pateikė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Psichoterapeutas Dainius Jakučionis įsitikinęs, kad akcijų paslaptis – emocijos: „Kyla toks džiaugsmas ir pasitenkinimas, kad aš kažką išlošiau ir kad aš esu nugalėtojas.“

Kyla toks džiaugsmas ir pasitenkinimas, kad aš kažką išlošiau ir kad aš esu nugalėtojas.

Tačiau kainų analitikai pastebi, kad nuolaidų vaikytis nebėra būtina, mat bent pigiausių prekių krepšelis išties pinga ir artėja link iki karo buvusių kainų. Deja, to paties apie maisto produktus, pažymėtus prekių ženklais, pasakyti negalima.

„Prekių ženklų krepšelis, atvirkščiai, stabilizavosi gana aukštame lygyje ir iš to lygio jis nenori trauktis, nebent su akcijomis pavieniai produktai, atrodo, pamasina vartotoją“, – teigė Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Tiesa, dažnas pirkėjas tikina, kad ištikimybės prekių ženklams nejaučia ir perka tai, kas su nuolaida. Kai kurie net ir po skirtingas parduotuves ieškodami nuolaidų pasivaikšto. „Nesu ištikima vienam prekybos centrui, einu į kokius tris aplink namus, o ženklui irgi ne, be abejo, žiūri, kam nuolaidos, kas skanu“, – teigė pakalbinta pirkėja. 

Tačiau bankininkai įsitikinę, kad prekybininkų skelbiamos akcijos – pinklės vartotojams. „Dažnai yra nurodytas terminas, kada ta nuolaida baigsis. Taip sukuriamas skubos jausmas, kad jausimės pralošę, jei tos prekės nepirksime šiandien, kadangi kitą savaitę jai nuolaidos gali jau nebebūti“, – sakė ekonomistė.

Vis dėlto, prekybininkų žabangai, anot psichoterapeuto, kenksmingi tik tiems, kurie biudžeto susiplanuoti nemoka ir vadovaujasi emocija. „Kai kurie pirkėjai yra labai emocionalūs, impulsyvūs. Pamatę, kad mažesnė kaina, iškart pradeda jausti pasitenkinimo jausmą ir perka, nors to daikto nereikia“, – impulsyvių pirkėjų tipą apibūdino jis.

Tiesa, bent trumpam, Velykų laikotarpiu, kainos išties krito ir daugumai sutaupyti pavyko, mat didieji Lietuvos prekybininkai stojo į kainų kovą. „Ši konkurencija parodė, kiek daug naudos vartotojams galėtų atnešti reali konkurencija tarp prekybininkų“, – įsitikinęs A. Vizickas.

„Swedbank“ surinktais duomenimis, įsigydami trumpo galiojimo kasdienes prekes į nuolaidas  atsižvelgia 78 proc. gyventojų. Kai perka ilgo galiojimo maisto produktus, į nuolaidas atsižvelgia daugiau nei 80 proc. apklaustųjų.