- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2020 metų visas pasaulio laivynas sudegusio kuro sieros junginių išmetimą turės sumažinti nuo 1,5 iki 0,5 proc. sieros kiekio.
Baltijai perėjimas nepakenkė
Daugelyje jūrinių organizacijų prasidėjo diskusijos, kaip turėtų vykti perėjimas prie mažiau sieringo laivų kuro.
Baltijos jūros regione ta problema nėra tokia aktuali, nes prie mažiau sieringo kuro buvo pereita nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
Prieš šį perėjimą taip pat būta daug diskusijų. Baimintasi, kad Baltijos ir Šiaurės jūros regionai, įskaitant Lamanšo sąsiaurį, dėl šios išimties taps mažiau konkurencingi. To neįvyko.
Iš dalies lėmė tai, kad ES laivybos kompanijoms skyrė kompensacijas pritaikyti laivus prie mažiau sieringo kuro. Ypač palanku buvo tai, kad Baltijos ir Šiaurės jūros regionuose perėjus prie mažiau sieringo kuro pasaulyje krito naftos produktų kainos. Todėl laivybos kompanijos didesnių nuostolių nepatyrė.
Neliko senųjų keltų
Klaipėdos uosto mastu didžiausi pokyčiai vyko dėl jūrų keltų kompanijos „DFDS Seaways“ veiklos. Naujesniuose laivuose buvo įdiegti po kelis milijonus eurų kainavę dūmų plovimo įrenginiai, vadinami „skruberiai“. Jie nėra paprasti. Įrenginius reikia nuolat prižiūrėti, valyti iš jų susikaupusį sieros junginių „šlamą“, kuris atiduodamas į valymo įrenginius.
Įdiegus „skruberius“ dauguma bendrovės laivų toliau naudojo pigesnį kurą - jūrinį mazutą. Jam degant per tris denius einančios didelės „skruberių“ talpos „plauna“ juodus dūmus ir į aplinką patenka šviesus dūmas su garais.
Tie laivai, kuriuose dėl jų amžiaus nebeapsimokėjo diegti „skruberių“ pasitraukė iš Baltijos jūros rinkos. Į Juodosios jūros rinką buvo permesti jūrų keltai „Vilnius“ ir „Kaunas“. Jie atsidūrė Ukrainos kompanijoje „Ukrferry“. Neaišku, koks bus tolesnis jų likimas visame pasaulyje įdiegus išskirtinius reikalavimus dėl sieringumo? Nepritapę Baltijos jūroje, jie nuo kitų metų, greičiausiai, nebegalės plaukioti ir Juodosios jūros regione. Dėti į juos „skruberius“ taip pat neapsimokės.
Dujiniai laivai – neskuba
Didžiausios laivybos šalių atstovai diskutuoja ką labiau apsimokės naudoti - brangesnį kurą dyzeliną, kuris turi mažiau sieros junginių, ar diegti „skruberius“. Japonijos laivų savininkai pasisakė už „skruberių“ diegimą. Jiems pritarė ir jau patirties šioje srityje turintys danai.
Dalis laivybos registrų atstovų skeptiškai žiūri į „skruberius“. Jų nuomone, pasaulyje liks 2-2,5 tūkst. krovininių laivų su „skruberiais“. Jiems kils nepatogumų, nes tiekimo grandys būsiančios orientuotos į mažiau sieringą laivų kurą. Laivai pereisiantys prie dyzelinio kuro, dujų, elektros baterijų arba hibridinių variklių.
Vertinant pagal Baltijos ir Šiaurės jūros pavyzdžius, kur mažesnio sieringumo reikalavimai galioja penktus metus, matyti, kad nėra staigios tendencijos statyti vien dujomis ar elektra varomus laivus. Procesas vyksta, bet jis apima tik atskirus regionus, kurie yra jautresni aplinkai. Elektra ar dujomis varomų laivų labiausiai padaugėjo Norvegijos pakrantėse, Botnijos įlankoje, Švedijos ir Suomijos archipelaguose. Vienas kitas dujomis varomas laivas atsiras ir Talino - Helsinkio, kitose keleivinės laivybos linijose. Kol kas mažai statoma dujomis varomų krovininių laivų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Navickienė Jonavoje atidarys regioninį karjeros centrą2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Jonavoje atidarys Užimtumo tarnybos regioninį karjeros centrą. ...
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų11
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų1
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų8
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...