Įsivaizduokite, kad paveldite, gaunate dovanų arba nusiperkate butą. Tokį faktą užregistruoja Registrų centras ir už tai būtina susimokėti 8 eurų mokestį.

Nesupainiokite. Tai nesusiję su nuosavybės teisės įregistravimo mokesčiu. Kad ji būtų perleista jums, susimokėti reikia atskirai.

Gyventojai piktinasi, kad atsirado dar vienas mokestis.

„Registrų centras pradėjo imti atlyginimą už juridinių faktų, kurie yra susiejami su nuosavybės teisės atsiradimu, išregistravimą“, – paaiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Tai reiškia, kad ir vėl mokate tik už paties fakto, kad prieš tai pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų, išregistravimą.

Šis įkainis yra beprasmis.

Iki šiol Registrų centras tai darydavo automatiškai ir nemokamai.

„Mano galva, šis įkainis yra beprasmis. Už tai dešimtmečiais mokėti nereikėjo. Dėl to, kad jis nekeičia nė savininko, jis įregistruoja ir išregistruoja faktą, kuris teisinės reikšmės neturi“, – kalbėjo M. Stračkaitis.

Išregistravimo mokestis tokio paties dydžio kaip įregistravimo.

Tai reiškia, gyventojas Registrų centrui nuo šiol sumoka dvigubai, o jokios naujos paslaugos negauna.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Suma kinta ir nuo to, kaip greitai atliekamos procedūros, taip pat nuo turto kiekio.

„Sūnui paveldėjus nedidelės vertės 10 nekilnojamų daiktų – tvorą, šulinį, lauko virtuvę, patį gyvenamą namą, nuosavybės teisę įregistruojant įprasta tvarka, vien už šito fakto įregistravimą, sūnus apie 100 eurų turi dabar sumokėti“, – teigė M. Stračkaitis.

Taigi suma apvali.

Mokesčius už tokias Registrų centro paslaugas gyventojai susimoka notarui, o šie pinigus jau perduoda valstybinei įmonei.

Teisininkai aiškina, kad jiems patiems toks mokestis buvo staigmena.

Gyventojai ir be šito skundžiasi, kad Registrų centro paslaugos per brangios.

Kas pasikeitė, kad nemokamą procedūrą reikėjo apmokestinti, paklausta paties Registrų centro, tačiau šis atsiuntė tik atsakymą raštu:

„Vadovaujantis 2023 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimu, nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto registro nuostatų redakcija, numatanti, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę turi būti teikiamas prašymas išregistruoti juridinius faktus apie šios teisės atsiradimą. Už juridinio fakto išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas.

Taigi šiuo atveju Registrų centras tiesiog vadovaujasi teisės aktais“.

Teisingumo ministerija aiškina, kad tokia paslauga niekada ir nebuvo nemokama.

„Buvo vykdoma Registrų centro resursais ir valstybės biudžeto įstaigai skirtomis lėšomis“, – sakė teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.

Taigi iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Esą susimokėti konkretiems asmenims kur kas logiškiau.

Tačiau po gautų skundų Teisingumo ministerija susizgribo keisti įkainius. Tai padaryti žada gegužę.

„Mokestį taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto sandorį, o ne kaip paklodę padengiant kiekvieną išregistruojamą juridinį faktą“, – žadėjo P. Žeimys.

Registrų centras – viena didžiausių valstybės įmonių.

Naujausiais duomenimis, 2022 m. jų pelnas siekė 8 mln. eurų.