Benedikto turgus Vilniuje – apytuštis. Prieš Kalėdas iš kai kurių prekeivių čia pirkta rekordiškai daug.

„Išlaidauja, švenčia įprastai, net atvirkščiai, buvo padidėjimas“, – kalbėjo „Rolando daržovių“ vadovas Rolandas Vestartas.

Pirkėjams šie metai bene labiausiai įsiminė dėl kainų. Taip greitai kaip šiemet jos nebuvo išaugusios bent porą dešimtmečių. Kainos, ypač energetikos, kirto ir prekeiviams.

„Pagrindinis smūgis buvo rugpjūčio mėnesio sąskaitos ir tada buvo masinis kainų kilimas – nuo penkių iki 30 procentų. Dabar stabilizavus kainoms atgal niekas negrįžta“, – tęsė R. Vestartas.

Prezidentūra pasiūlė, ką Vyriausybė galėtų padaryti kainoms mažinti – didinti konkurenciją didiesiems prekybos tinklams.

„Administracinės naštos smulkiam verslui mažinimas, paramos teikimas steigtis smulkioms prekybos vietoms, sprendimai dėl grandinių trumpinimo“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Mobiliuosius ūkininkų turgelius vienijančio kooperatyvo vadovas sako, kad žmonės ne tik sutaupytų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laimės tik vartotojai – ir per kainą, ir, svarbiausia, per kokybę, šviežumą, natūralumą, skonines savybes. Tai tik geros naujienos“, – teigė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Bet nebūtinai ūkininkų turgeliuose būna pigiau.

„Tie siūlymai rodo, kad nėra lengvų būdų ir gerų idėjų, kaip suvaldyti maisto produktų kainų kilimą. Akivaizdu, kad tokie pasiūlymai, kaip mažesnė administracinė našta ar trumpesnės tiekimo grandinės, yra truputėlį abstraktūs ir kainas galėtų sumažinti paribiuose“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ne tik ekonomistas N. Mačiulis, bet ir patys smulkieji prekeiviai sako, kad pagrindinė kainų kilimo priežastis – brangi energetika.

„Energetikos kainos dabar be galo neramina ir smulkiuosius, ir didžiuosius verslininkus, nes tai yra labai dideli kaštai“, – teigė M. Maciulevičius.

„Kita priežastis yra tai, kad Lietuva iki karo Ukrainoje buvo viena labiausiai priklausomų valstybių Europos Sąjungoje nuo maisto produktų tiekimo iš Rusijos ir Ukrainos“, – tęsė N. Mačiulis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako labai laukianti diskusijos su Prezidentūra, nes esą kol kas iš paties verslo siūlymų negirdi.

„Siekdami sumažinti administracinę naštą esame kreipęsi tiek į verslo administracijas, tiek į prekybos įmonių asociaciją. Nesame gavę tokių identifikuotų pasiūlymų“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Prezidentūra taip pat siūlo kainas mažinti viešumu, iš ko susideda kaina, ir šviesti žmones, kad gintų savo teises, jei mano, kad moka nepagrįstai daug.

„Vartotojų teisių apsaugos tam tikras stiprinimas ir jų derybinės galios didinimas. Nesąžiningų verslo tarpusavio santykių prevencija“, – sakė I. Segalovičienė.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad jokia valstybės institucija negali nustatyti maisto kainų.

„Mes gyvename laisvosios rinkos sąlygomis ir kainos nėra reguliuojamos valstybės“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Bet tiriami skundai, kai kainomis manipuliuojama, pavyzdžiui, prieš akciją prekė branginama specialiai.

„Galbūt viešumoje girdimas nusiskundimų garsas, o mums jau trejus metus panašus skaičius, būna virš 200 nusiskundimų dėl kainų, dėl akcijų nuolaidų“, – tęsė G. Aleksaitė.

Prezidentūra taip pat ragina daugiau įmonių jungtis prie Šeimos kortelės. Tai yra iniciatyva, kai įmonės savanoriškai suteikia nuolaidas daugiavaikėms šeimoms ir turinčioms neįgalių vaikų.

Anot ekonomisto N. Mačiulio, tiek toks siūlymas, tiek Prezidentūros raginimai didinti minimalią algą yra kova su infliacijos pasekmėmis, o ne priežastimis.

„Siūlymus teikiančios institucijos politikai jie nelabai aiškiai mato ir supranta, kokios šiemet buvo maisto produktų kainų šuolių priežastys. Todėl tie pasiūlymai yra tokie įvairūs ir padriki, daugeliu atveju nelabai sprendžiantys problemos esmę“, – sakė N. Mačiulis.

Anot Prezidentūros, galima kalbėti ir apie PVM lengvatą maistui, tik būtini saugikliai, kad naudą gautų pirkėjai. Premjerė ne kartą sakė, kad patirtis esą rodo, jog PVM lengvatos naudą gautų verslas, o ne pirkėjai.