„Tai privaloma daryti tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims, Suomijai, kadangi Rusijos kariuomenės logistika organizuota geležinkeliu. Jis yra pagrindas – pirmiausia atvežama, transportuojama geležinkeliu, vėliau – kitomis transporto priemonėmis“, – geležinkelio bėgių svarbą Rusijai dėstė kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
Baltijos šalyse geležinkelių vėžių plotis siekia 1,52 m. Beveik visoje Europoje bėgiai yra 1,43 m pločio.
„Jeigu neplanuojame pulti Rusijos, mums vienodas geležinkelis su Rusija ir Baltarusija nereikalingas. Suomijoje išsakytos mintys – nieko naujo. Apie tai mes kalbame jau ilgai“, – pabrėžė atsargos karininkas Aurimas Navys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Atsargos karininkai sako, kad keisti bėgius europietiškais reikia ne vien dėl karinio, bet ir ekonominio saugumo.
„Jeigu galvojame integruotis su ES, turėtume ieškoti visų įmanomų kelių, būdų, partnerių, kurie galėtų tai padaryti. Jeigu nepradėsime, negalvosime, to nebus“, – sakė A. Navys.
„Dabar dar turime laiko. Ukraina jo mums dovanoja. Gal penkerius metus, gal dešimt. Per juos turime pasiruošti. Rusija bus dar agresyvesnė, rusiškas fašizmas ten tik stiprės šio karo kontekste“, – akcentavo G. Bagdonas.
Politikai atkreipia dėmesį, kad keisti bėgius iš rusiškų į europietiškus idėja ne nauja, bet tai padaryti nelengva.
„Be abejo, kad jei turėtume milijardus kišenėse, vienas iš prioritetų turbūt vežės keitimas. Tai yra ir infrastruktūrinė priklausomybė iš principo“, – svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rusija bus dar agresyvesnė, rusiškas fašizmas ten tik stiprės šio karo kontekste.
Susisiekimo ministerija tikina, kad po truputį rusiškas vėžes į europietiškas Lietuvoje jau keičiama. Laikui bėgant, esą bus pakeisti visi geležinkelio bėgiai, bet tai kainuos ir užtruks.
„Projektai tikrai brangūs, tokie kaip „Rail Baltica“ Lietuvoje kainuoja ne mažiau kaip 3 mlrd. eurų. Klaipėdos vėžė tikrai kainuos ne mažiau. Mes kalbame apie dešimtis milijardų eurų. Taip, tai yra brangu ir imlu laikui. Prioritetų klausimas, kaip greitai mes tai galime suprojektuoti ir padaryti“, – dėstė susisiekimo viceministrė Loreta Maskalovienė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ramus – esą geležinkeliai rusams karo atveju nepagelbės.
„Lietuva nėra Ukraina. Lietuvoje, Baltijos šalyse atstumai tokie, kad bet kokie logistikos kanalai yra pažeidžiami turimomis priemonėmis. Turiu omenyje, kad ir besiginantiems, ir puolantiems labai panašios galimybės“, – sakė A. Anušauskas.
Vienas Estijos specialistas apskaičiavo, kad, norint pakeisti geležinkelį į europietišką, jo šaliai tai kainuotų tiek, jog būtų galima nupirkti mažiausiai 60 moderniausių amerikietiškų naikintuvų F35.
