– Ar yra jau žmonių, kurie slystelėjo?

– Ne. Daugelio Lietuvos gyventojų finansinė padėtis yra gera, tačiau tai tiesiogiai susiję ne tik su palūkanų normomis, bet ir darbo situacija rinkoje.

– Tie, kurie pasiėmė 100 tūkst. eurų paskolą, moka 200 eurų daugiau, o kurie pasiėmė 200 tūkst. paskolą – 400 eurų daugiau.

– Ir tai nėra lubos. EURIBOR pakilo 3 procentiniais punktais per ne visą metų laikotarpį. Vadinasi, tie, kas turi 100 tūkst. eurų paskolą, per metus papildomai turės sumokėti 3 tūkst. eurų. Matome, kad net ir mažmeninė prekyba maisto produktais per pastaruosius mėnesius mažėja, vadinasi, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Problema yra.

– Kiek Lietuvos statistinė šeima, pasiėmusi paskolą būstui, dar gali laviruoti?

– Manau, ECB daro klaidą ir perlenkia lazdą. Kadangi žiūri į praėjusių metų infliaciją ir toliau kelia palūkanų normas, žadėjo ir ketvirtadienį kelti dar 50 bazinių punktų. JAV pavyzdys ir finansų rinkos svyravimai, didelių bankų nemokumai rodo, kad aukštos palūkanų normos pradeda kenkti ne tik eiliniams gyventojams, bet ir gali turėti rimtesnių finansinių padarinių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar gali būti, kad dar po kelių kilstelėjimų ECB padarys tokią klaidą, kurią bus sunku ir ištaisyti?

– Manau, jau dabar reaguoja. Per savaitgalį JAV Federalinių rezervų sistema atidarė papildomus likvidumo langelius, kur suteikia likvidumo paslaugas toms finansinėms institucijoms, kurios galimai turi problemų. Praėjusią savaitę EURIBOR ateities sandoriai rodė, kad palūkanų normos kils daugiau nei iki 4 proc., o šiandien jau nukrito iki 3,3 proc. Vadinasi, rinka sako, kad ECB galimai persistengė ir daugiau nereikia kelti palūkanų. Ar jie susiprotės, matysime šį ketvirtadienį.

– Kiek dar gali tekti atsidėti palūkanoms pinigų? Ar blogų paskolų portfelis neatsidarys kaip Pandoros skrynia?

– Gali taip atsitikti ir dažniausiai taip atsitinka, kai centriniai bankai taip sparčiai kelia palūkanų normą. Žiūrint į pastaruosius 70 metų, kiekvieną kartą, kai centriniai bankai išeina kovoti su infliacija ir pradeda kelti pinigų kainą, sustoja jau tik tada, kai jau per vėlu – prasideda recesija, didėja nedarbo lygis. Galime tikėtis, kad šį kartą bus šiek tiek kitaip, bet labai akivaizdu, kad ECB nesustos tol, kol kažko nesulaužys. JAV finansų sistemoje kažkas lūžinėja, kol kas Europoje viskas gerai, bet labai norisi tikėti, kad nežiūrės tik į praėjusių metų infliaciją ir sustos ne per vėlai.

– Ar, komerciniams bankams sumokėjus naujai įvestą solidarumo mokestį, kuris keliaus į krašto apsaugos biudžetą, už tai turės susimokėti vartotojai?

– Lietuvoje veikiančios finansų institucijos veikia pelningai ir mes kartais Lietuvoje žiūrime į pelną uždirbančias įmones su tokia panieka ir pykčiu. Turbūt gerai, kai institucijos dirba pelningai ir nereikia mokesčių mokėtojų pinigų, kad jas reikėtų gelbėti, kas dabar vyksta JAV. Ir priešingai – sumoka didesnius mokesčius, kuriuos galima panaudoti visuomeniniams tinklams.