Siaučianti krizė privertė daugumą žmonių pasitraukti iš finansinių rinkų. Gerokai sumažėjo įnašai į pensijų fondus ir išblėso investuotojų aktyvumas akcijų biržose ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau atsiranda pirkėjų, kurie tiki, kad šiuo metu kaip tik pats geriausias laikas įsigyti pigių akcijų arba investicijų fondų vienetų. Ar verta tai daryti dabar ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį investuotojams?

Kamuoja baimė

Svarstant, ar verta investuoti per krizę, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl investavimo tikslo ir laikotarpio. Jeigu norima investuoti trumpam laikui (t. y. mažiau negu penkeriems metams) ir siekiama padengti konkrečias išlaidas (pradinį įnašą už perkamą būstą ar pan.), tada verta investuoti tik į mažos rizikos obligacijas arba banko bei kredito unijų indėlius. Būsite užtikrinti, kad tam tikrą dieną turėsite reikalingą sumą. Tačiau jeigu esate linkęs rizikuoti arba kaupiate senatvei, krizės metai – puiki proga užsipirkti palyginti nebrangių fondo vienetų ar akcijų. Krizės ateina ir praeina, o prarastas laikas ir prarastos galimybės gali daug kainuoti.

Pati didžiausia baimė, kamuojanti apie investavimą mąstančius žmones, – tai tikimybė, kad rinkos galėtų kristi dar daugiau. Tokia baimė puikiai suprantama, tačiau reikia nepamiršti, kad neinvestuojant galima prarasti dar daugiau. Infliacija gali praryti didžiulę santaupų dalį. Akademinės ir analitinės studijos parodė, kad nuspėti recesijos dugno beveik neįmanoma ir tai pavyksta tik labai daug patirties ir, beje, nuojautos turintiems investuotojams.

Įspėjimas apie recesijos pabaigą

Išanalizavus po krizės atsigaunančias rinkas galima teigti, kad sunkmečiui artėjant į pabaigą, akcijų rinka gali atsigauti labai greitai. Būta atvejų, kai akcijos vos per 10 dienų atgavo daugiau negu 50 proc. prarastos vertės. JAV Stanfordo universiteto tyrėjai atlikę analizę patvirtino, kad vidutiniškai akcijų kainos pradeda kilti prieš 7–8 mėnesius iki recesijos pabaigos.

Dauguma analitikų tikisi, kad JAV bus pirmoji valstybė, kuri pradės atsigauti po ekonominės krizės. Dar vienas įdomus faktas – profesionalių fondo valdytojų, investuotojų ir spekuliantų prekybos rezultatų analizė parodė, kad daugiau negu 70 proc. JAV investuotojų, kurie bandė spėlioti rinkų nuotaikas ir kryptį (pasitraukdavo ir grįždavo į rinkas), būtų uždirbę daugiau, jei tiesiog būtų įsigiję akcijų ar obligacijų ir laikę jas septynerius metus.

Taigi jeigu nesate profesionalus investuotojas arba aukštos kvalifikacijos ekonomistas, tiksliai nuspėti rinkos tendencijų veikiausiai nepavyks.

Reikia atidėti juodai dienai

Kaip reikia investuoti per krizę? Pirmiausia būtina įvertinti savo pajėgumą ir galimybes. Investuoti galima tik tada, kai esate įsitikinęs, kad turite tam pakankamai lėšų. Finansiniai planuotojai pataria penkis šešis mėnesio atlyginimus atidėti juodai dienai. Šių pinigų gali prireikti ištikus nelaimei. Tam tikslui geriausiai tiktų indėlis banke ar kredito unijoje. Tiktai po to, kai sudarėte pakankamą rezervą nenumatytoms išlaidoms, galima rimtai pradėti galvoti apie investavimą.

Daugumos žmonių finansinis portfelis susideda iš trijų pagrindinių dalių. Tai grynieji pinigai ir indėliai, pensijų fondų sukauptos lėšos ir investicinės priemonės.

Į pensijų fondus investavusiems žmonėms šiuo metu kyla du pagrindiniai klausimai: ar keisti esamą fondą į kitą, jei tai yra antros ar trečios pakopos fondai, ir ar verta atsiimti pinigus, jeigu tai yra trečios pakopos fondas?

Prieš pusmetį geriausias atsakymas į pirmą klausimą būtų buvęs pasiūlymas laikinai pakeisti didelės rizikos (t. y. akcijų) fondus į konservatyvius obligacijų fondus. Taip buvo galima išvengti didelio akcijų kainų kritimo, kuris tuo metu jau buvo akivaizdus. Tačiau ką daryti, jeigu šią dieną esate didelės rizikos fondo dalyvis? Geriausia – nieko nebekeisti. Daugumos fondų vertė labai sumažėjusi, taigi yra didžiulė tikimybė, kad išeisite iš fondo pačiu nepalankiausiu momentu arba, kitaip tariant, "žemiausioje fondo vertės kreivės" vietoje ir prarasite daug daugiau pinigų. O mesti trečios pakopos fondą šiuo metu būtų tikrai neverta, nes tokiu atveju teks sumokėti didžiulius mokesčius valstybei, kai kuriais atvejais ir fondo valdytojui.

Vilioja obligacijos

Kas turėtų sudaryti trečią portfelio dalį? Atsakymas priklauso nuo investuotojo rizikos. Tai gali būti akcijos, obligacijos arba investicijų fondų vienetai. Krizės daugiausia smogia akcijoms. Mažėjantis įmonių pelnas ir plėtros perspektyvų stoka gąsdina investuotojus, kurie traukiasi iš rinkos. Per krizę patartina investuoti tik į labai likvidžias stambių įmonių akcijas. Reikėtų pasirinkti tokias įmones, kurių gera pelno ir pinigų srauto istorija, kurie moka dividendus bei veikia srityse, kurios yra mažiausiai paveiktos krizės, t. y. maisto, energijos, farmacijos. Bet kuriuo atveju šiuo metu neverta investuoti daugiau nei 25–30 proc. lėšų į akcijų rinkas, nes kainos vis dar labai nepastovios.

Per krizę suaktyvėja obligacijų rinkos. Taip ir įvyko Europoje. Tačiau labai svarbu pasirinkti įmones, kurios turi nedaug skolų, dirba efektyviai ir kurių gera mokumo reputacija. Surasti tokias įmones gali padėti makleris arba finansinis tarpininkas. Norint dar labiau save apsaugoti, galima investuoti tik į trumpalaikes obligacijas.

Senojoje Romoje sakydavo, kad taupymas yra sugebėjimas, o investavimas – menas. Be abejo, per krizę ne visi esame pajėgūs taupyti ir investuoti, tačiau, jei tokia galimybė yra, reikia ja pasinaudoti, nes tai atsipirks ateityje.