„Mes (...) norėtume taip pat šitoje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet taip pat tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir kaip užtikrins mūsų ekonomikos augimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Šitie dalykai iš esmės pasiekiami dirbant dvejomis kryptimis. Pirmiausia, konkuruojant dėl talentų ir konkurencingai, lyginant su regionu, su kaimynais, apmokestinant darbo santykius ir talentus. Antras dalykas – sąlygos įmonėms augti, plėstis, ypatingai smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – pridūrė valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė.

Ministerija siūlo į Lietuvą iš užsienio dirbti atvykusiems talentams bei sugrįžusiems emigrantams, kurie paskutinius penkerius metus nemokėjo mokesčių Lietuvoje, pirmus penkerius metus taikyti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą vietoj 20 ir 32 proc. Jis būtų taikomas uždirbantiems ne mažiau nei du vidutinius darbo užmokesčius (VDU) arba ne mažiau nei samdančios įmonės mokamas vidutinis atlygis.

Ministerija prognozuoja, kad pritraukus bent 1 tūkst. papildomų aukštos pridėtinės vertės sektoriams reikalingų specialistų į biudžetą būtų papildomai surinkta 9 mln. eurų mokesčių.

Ministerija taip pat siūlo į privalomojo sveikatos draudimo sistemą įtraukti užsieniečių sutuoktinius bei nustatyti jiems privalomas kasmėnesines įmokas. 

Taip pat siūloma iš užsienio atvykstantiems talentams suteikti pusės metų trukmės „skaitmeninio klajoklio“ vizą bei suvienodinti mokesčių rezidento statusą iš skirtingų šalių – tiek neturinčių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Lietuva, tiek jas turinčių – atvykstantiems talentams.

Iki 38,5 tūkst. eurų pelnui siūlo 5 proc. tarifą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo įmonėms nulinį pelno mokesčio tarifą taikyti pirmus dvejus metus veiklos metus vietoj vienerių.

„Mes vis dar manome, kad pelno mokesčio atostogos įmonėms yra reikalingos pirmus dvejus veiklos metus. Dabar galioja Lietuvoje vienerių metų atostogos. Suprantame, matome, kad įmonės pirmus dvejus metus labai dažnai dar nėra pelningos, todėl norime jas motyvuoti toliau augti“, – teigė A. Armonaitė.

Taip pat siūloma, kad daugiau nei 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančių įmonių pelnas iki 38,5 tūkst. eurų būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, o 15 proc. tarifas būtų taikomas pelnui virš šios ribos.

„Dėl pačių įmonių augimo kviečiame Finansų ministeriją taip pat pakoreguoti truputėlį siūlymą pagal Pasaulio banko rekomendacijas ne tik panaikinant dešimties darbuotojų ribą, bet ir įvedant galimą dydį dėl paties pelno – 38 (su puse – BNS) tūkstančių eurų. Iki to jis būtų apmokestinamas 5 procentų pelno mokesčio tarifu, kas virš to – penkiolikos procentų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Remdamasi Pasaulio banko skaičiavimais, ministerija nurodo, kad taikant šį modelį į biudžetą būtų surenkama 850 mln. eurų, arba 1,53 proc. BVP – 39 mln. eurų mažiau nei dabar, tačiau realus poveikis šalies finansams esą būtų mažesnis.

„Kuomet mokamas padidintas tarifas tik nuo dalies, kuri viršija nustatytą ribą, o ne nuo visos sumos, įmonės gali laisviau augti, kadangi nebėra slenksčio nuo kurio pelno mokestis išauga tris kartus“, – teigiama ministerijos rašte Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.

„Realus poveikis valstybės biudžeto surinkimui būtų mažesnis, kadangi įmonės turėtų paskatą augti, dalis pajamų būtų ištraukiama iš šešėlio“, – nurodoma dokumente.

Tuo metu Finansų ministerija siūlo, kad iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančios įmonės toliau mokėtų lengvatinį 5 proc. pelno mokestį, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus (dabar – iki 10 darbuotojų).

Pasak A. Armonaitės, pasiūlymus ministerija pateiks Finansų ministerijai, dėl jų bus diskutuojama Vyriausybėje. Dalį pasiūlymų taip pat numatoma teikti Seime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, jog pasiūlymų dėl mokesčių pertvarkos bus laukiama tris savaites.