ES ir JAV derasi dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties. Pasipriešinimas dviejų galingų rinkų suartinimui labai didelis. Vieni aktyviausių – saugaus maisto gynėjai. Jie skelbia, kad sutartis atvertų kelią iš Jungtinių Valstijų į Europą nesaugiems maisto produktams, GMO – genetiškai modifikuotiems organizmams, t.y., ant mūsų stalų rastųsi tokių organizmų poveikį patyrusi mėsa, žuvis, paukštiena.

Lietuvoje tokios linijos laikosi žalieji ir jų atstovas Europos Parlamente, perspėjantys apie GMO ir chemikalų žalą vartotojams. Jų oponentai sako, kad per bene 40 metų niekas neįrodė kenksmingo GMO poveikio žmogui. Kita vertus, tvirtinama, kad maisto saugos klausimai net nėra ES ir JAV derybų objektas, ES savo taisyklių keisti neketina. Dar įdomiau, kad įnirtingi kovotojai už švarų maistą, pasirodo, ir patys nelabai išsiverčia be to, su kuo kovoja.

Pernai įvežta beveik 3 mln. t modifikuotų pašarų 

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai baiminasi, kad šiuo metu vykstančios transatlantinės  derybos tarp ES ir JAV dėl laisvosios prekybos sutarties atvers Europos rinką genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) ir produktams. Savo peticijoje jie rašo, kad GMO kuriančios korporacijos suinteresuotos visais įmanomais būdais platinti savo produkciją ir skverbtis į naujas rinkas ES šalyse, todėl ragina užtikrinti deramą Lietuvos vartotojų apsaugą.

Šios politinės partijos lyderis, ūkininkas Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad savo galvijų bandą šėrė pašarais, kurių sudėtyje buvo genetiškai modifikuotos sojos, nes apie tai esą nežinojęs.

„Aš pats prieš ketverius ar kiek tai metų sužinojau, kad jie genetiškai modifikuoti. Anksčiau nežymėdavo, netgi mes, ūkininkai, nežinome, kai mums parduodavo soją, kad ji yra genetiškai modifikuota. Kai sužinojome, aš savo ūkiuose uždraudžiau naudoti šitą soją“, – pasakoja R. Karbauskis.

Lieka stebėtis, kad diplomuotas agronomas nepareikalavo pardavėjų pateikti, kokia parduodamo produkto sudėtis. ES dar 2003 metais patvirtino reglamentą dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų žymėjimo tvarkos. Kaip šios tvarkos paisoma Lietuvoje, akylai stebi valstybinė institucija.

„Iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką 2014 m. buvo įvežta 3 mln. 960 tūkst. tonų, iš kurių apie 3 mln. tonų buvo genetiškai modifikuoti pašarai. Mes griežtai stebime tokių pašarų ženklinimą ir imamės priemonių nustačius pažeidimus“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos inspektorius Ernestas Griška.

Žalieji baiminasi, kad su GMO pašarais į gyvulio organizmą patenkanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma, todėl aptinkama mėsoje, kiaušiniuose ir net piene, tačiau apie tai pirkėjai esą neįspėjami.

„Mes šnekėjome, kad reikėtų žymėti mėsą, pieną, kiaušinius, kad juose yra GMO, bet Europos Komisija prieštarauja. Tai beliko džiaugtis, kad atsirado verslininkų, kurie pradėjo žymėti, kad nėra GMO“, – teigia R. Karbauskis.

„Jokio augalo DNR piene neaptiksime“

Ekspertai aiškina, kad augalų DNR negali pereiti gyvuliui, maisto produktuose nelieka augalų DNR pėdsako, tad nėra ką ir žymėti.

„Pėdsako tikrai nebus jokio, kadangi karvė valgo, vartoja daug augalinės kilmės maisto ir jokio augalo DNR nei jos piene, nei jokiame jos organizmo audinyje neaptiksime“, – tikina Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ekspertas Mindaugas Morkūnas.

Kovotojai su GMO įžvelgia dar vieną grėsmę: neva pašarai su genetiškai modifikuotais produktais gali būti užteršti veikliosiomis herbicidų dalimis – glifosatu. Su maistu patekęs į žmogaus organizmą glifosatas kelia grėsmę jo sveikatai.

„Galbūt ne tiek pati genetiškai modifikuota soja yra baisus dalykas, kiek tie glifosatai, kurie naudojami auginant genetiškai modifikuotus augalus, šiuo atveju soją, nes augalų vegetacijos metu yra naudojami herbicidai. Per mėsą, per kiaušinius, per pieną glifosatas patenka į žmonių organizmą“, – aiškina R. Karbauskis.

Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai tikina, kad tokia galimybė vargu ar įmanoma.

„Netgi jeigu pašaruose glifosato norma 10 kartų viršytų leistiną normą, jeigu įvyktų toks nemalonus faktas, tai gyvulinės kilmės maisto produktuose, jei kalbėtume apie pieną, mėsą, kiaušinius, normos neviršytų ES patvirtintų žmogui leistinų normų“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas.

Maisto produktų su GMO sumažėjo 10 kartų

Tiesiogiai ES ir JAV derybose dalyvaujantis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis pabrėžia, kad šiuo metu GMO pašarus naudoja visos 28 ES valstybės, maisto saugos standartai vienodi visoje ES, jų paisyti reikalaujama griežtai.

„Jeigu būtų mažiausias mokslinis įtarimas, kad genetiškai modifikuotų pašarų naudojimas kenkia sveikatai, seniai viskas būtų uždrausta“, – tvirtina V. Andriukaitis.

Nors, pasak komisaro, GMO kenksmingumas nėra įrodytas, maisto kokybę Lietuvoje kontroliuojančios valstybinės institucijos inspektoriai pastebi, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO, nyksta nuo prekystalių.

„Maisto produktų, kurie turi GMO, buvo apie 300, o šiandien turime tik apie 30. Minėti maisto produktai daugiausiai parduodami mažesniuose prekybos centruose, t.y., daugiausiai rajonuose, nes jau treti metai, kai didieji prekybos centrai atsisakė prekiauti maisto produktais, kurie turi GMO“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyr. specialistė Vida Jarošienė.

Dar neaišku, ar pasiteisins, bet galbūt Lietuvos žemės ūkyje bręsta lūžis – 24 tūkst. ha žemės plotą valdantis „Agrowill“ žada iki 2017 m. tapti vienu iš didžiausių Europoje ekologinių ūkių ir jau dabar ūkininkauja pagal ekologijos taisykles. Tokius planus maždaug 30 tūkst. ha valdantis R. Karbauskis vertina skeptiškai.

Be chemikalų visi bankrutuotų?

„Be chemijos, visiškai ekologiniu ūkininkavimu šiandien Lietuvoje negalėtų užsiimti tikriausiai nė vienas iš ūkininkų, kurie moka ir bendrovių mokesčius, ir t.t. Kol nebus išlygintos ES išmokos, jis Lietuvoje sunkiai įmanomas“, – teigia R. Karbauskis.

„Agrowill“ atstovai atkerta, kad ekologiškai dirbant žemę tikrai bankrotas negresia.

„Žinoma, lengviau yra chemizuotame ūkyje, nes galima pramiegoti, galima bet kada atvažiuoti vėliau ir nudeginti chemikalais visas žoles ir viską, kas gyva. Ūkininkaujant ekologiškai, reikia turėti tam priemonių, stebėti, kada tos pirmosios žolytės išlindo, reikia jas iš karto išravėti“, – pasakoja  „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Jis pastebi, kad ekologinės žemdirbystės atėjimu labiausiai nesuinteresuoti cheminių trąšų tiekėjai, kurių Lietuvoje yra ne vienas: „Tai yra pinigų kalimo mašina. [...] Iš esmės žemės ūkis sėdi ant chemijos adatos.“

Šioje vietoje vertėtų pridurti, kad R. Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“ siūlo platų Rusijoje pagamintų trąšų asortimentą. Ir šiandien vienas aktyviausių kovotojų su chemija ir GMO, atrodo, be jų išgyventi yra nepajėgus.

„Kita vertus, aš pats norėčiau užsiimti ekologišku ūkininkavimu, jeigu tai būtų įmanoma ekonomine prasme. Bet tikriausiai visi ūkiai šiandien bankrutuotų“, – mano R. Karbauskis.