- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas svarstymus peržiūrėti alkoholio akcizų politiką šalyje, Lietuvos alkoholinių gėrimų ir gamintojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka sutinka, kad ji turi būti planuojama nuosekliai ir teigia, jog vertėtų paruošti ilgalaikį akcizų tarifų planą. Visgi jis teigia nesutinkąs, kad akcizai turėtų būti didinami stipriajam alkoholiui ir vynui.
„Alus Lietuvoje turi išskirtines sąlygas. (...) Alkoholio kontrolės įstatyme nurodyta, kad masiniuose renginiuose bei mugėse draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kaip, pavyzdžiui, alus ar sidras, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Tad prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais galimybės tiesiog nėra“, – pažymėjo M. Zakarka.
Anot jo, vertėtų peržiūrėti ir masiniuose renginiuose galimų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumo ribą.
„Neaišku, kodėl galima prekiauti ne stipresniais nei 7,5 proc., išskirtinai tik fermentuotais alkoholiniais gėrimais, neleidžiant prekiauti tiek pat laipsnių turinčiais kitais alkoholinių gėrimų produktais. Kodėl negalime kalbėti, pavyzdžiui, apie 15 ar 20 laipsnių ribą? Tai pasaulyje taip pat traktuojama kaip silpnasis alkoholis“, – kalbėjo jis.
Komentuodamas siūlymus didinti vyno apmokestinimą dėl augančio šio populiarumo, M. Zakarka teigė, kad Lietuva jau dabar išsiskiria vienu didžiausiu vyno apmokestinimu tarp kaimyninių valstybių.
„Lietuvoje vynas yra labiausiai apmokestinamas regione. Akcizai vynui mūsų šalyje yra net 4 kartus didesni nei Lenkijoje bei 1,4 karto didesni nei Latvijoje. Lietuva pagal vyno akcizo dydį yra ketvirta Europos Sąjungoje ir šešta Europoje“, – sakė LAGGIA prezidentas.
„Tuo tarpu alus Lietuvoje – mažiausiai apmokestintas Baltijos šalyse. Lietuvoje akcizas alui siekia 7,11 euro, Latvijoje – 8,2 euro, o Estijoje – 12,7 euro hektolitrui už vieną laipsnį grynojo alkoholio. Taip pat būtent Lietuvoje yra didžiausi skirtumai tarp skirtingų alkoholio kategorijų 1 laipsnio apmokestinimo, lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis“, – pridūrė jis.
M. Zakarka pabrėžė, kad alkoholio akcizų politika turėtų būti planuojama ir derinama su kaimyninėmis valstybėmis, taip pat pažymėjo ilgalaikio akcizų tarifų plano svarbą.
„Neabejoju, kad akcizų politika turi būti derinama su kaimyninėmis valstybėmis ir ją būtina planuoti nuosekliai, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Dėl to ir siūlome Vyriausybei kartu su Finansų ministerija ryžtis parengti ilgalaikį akcizų tarifų planą ir vadovautis realiais skaičiais, kitų valstybių patirtimi. Mūsų asociacijos nariai (...) mano, kad visas alkoholis turi būti vertinamas vienodai – taip, kaip tai vertina ir kitos valstybės bei tarptautinės organizacijos. Juk nuo suvartojamo alkoholio kiekio, o ne rūšies, priklauso jo daromas poveikis“, – sakė M. Zakarka.
ELTA primena, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai 13,9 proc. augo vyno paklausa, tuo tarpu alaus ir spiritinių gėrimų populiarumas kone susilygino – atitinkamai stebėtas 3,1 ir 3,2 proc. augimas.
Kiek anksčiau Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Sauliaus Galadauskas teigė, kad skaičiuojant grynojo alkoholio suvartojimą šalyje, paaiškėjo, jog šalies spiritinių gėrimų vartojimas susilygino su alumi: pernai buvo suvartota 42,7 proc. degtinės ir 42,5 proc. alaus skaičiuojant grynojo alkoholio kiekį juose.
„Tendencijos, kad grynojo alkoholio matu Lietuvoje degtinės suvartojame tiek pat kiek alaus, yra nenormalu. Tai bloga tendencija, rodanti blogą vartojimo kultūrą. Turint galvoje, kad visi akcizai, visos sveikatinimo priemonės nukreiptos į alkoholio vartojimo ir piktnaudžiavimo juo mažinimą, tai, kad Lietuvoje renkamasi stipresnius alkoholinius gėrimus rodo, kad jie yra prieinamesni“, – teigė jis.
Tuo tarpu anot finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, viena iš priemonių sumažinti stipriojo alkoholio vartojimą šalyje – taiklesnis akcizų taikymas. Jo teigimu, dėl spartaus vyno populiarumo augimo šiam galėtų būti taikomi kiek didesni mokesčiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose1
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...