– Su miestų plėtros procesais jums tenka susidurti iš arti. Ką pastebite? Kokios pagrindinės miestų plėtros tendencijos ryškėja?

– Kiekvienas miestas, be abejo, unikalus ir procesai gali skirtis. Tačiau tam tikrus bendrus bruožus išskirti galima. Visų pirma, tai miestų centrinių dalių tankėjimas. Miestai ne tiek plečiasi į išorę, auga iš vidaus, urbanistinės teritorijos tampa labiau koncentruotos, formuojasi nauji centrai centre.

Tai reiškia keletą dalykų. Visų pirma, miesto sutankėjimai gyventojams sudaro galimybes lengviau pasiekti įvairias paslaugas, įstaigas. Gyvenamosios zonos priartėja ir susipina su darbo, komercinėmis, laisvalaikio ar kultūrinėmis teritorijomis. Darbas yra arčiau namų, namai – arčiau rekreacinių zonų, kavinių, parduotuvių, paslaugų. Vystant naujas teritorijas, naujam gyvenimui prikeliant apleistas industrines zonas, mieste gali išryškėti net keletas tokių didelio tankio taškų.

– Kaip tai paveikia miestų transporto infrastruktūrą?

– Didesnis miesto tankis reiškia, kad viskas jame yra lengviau pasiekiama. Kaip teigia Australijos, Melburno universiteto, profesorius Kimas Dovey, geras miestas yra tas, kuriame visi svarbiausi dalykai pasiekiami per ne daugiau kaip 20 minučių. Tai galėtų būti pagrindinis šiuolaikinio miesto planavimo kriterijus. Žinoma, tam, visų pirma, reikia gerai išvystytos viešojo transporto infrastruktūros.

Mieste, kur skirtingos funkcijos yra susitelkusios santykinai nedidelėje teritorijoje, nuosavas automobilis tampa vis mažiau racionaliu pasirinkimu, o viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų reikšmė didėja. Alternatyvos automobiliams, be abejo, vis aktualesnės tampa ir dėl augančio ekologinio sąmoningumo, klimato kaitos keliamų iššūkių.

– Kokią įtaką miestų plėtrai turi technologinės inovacijos? Ar jos taip pat keičia šiandienių miestų veidą?

– Neabejotinai. Miestai tampa vis išmanesni. Naudojant modernius duomenų surinkimo ir analizės įrankius efektyviau valdomos miestų transporto sistemos, paskirstomi resursai, teikiamos viešosios paslaugos. Duomenų analizės priemonės leidžia sumažinti energijos sąnaudas, tai taip pat prisideda prie ekologinių reikalavimų.

– Kokie socialiniai ir ekonominiai procesai turi didžiausią įtaką stebimoms miestų transformacijoms?

– Gyventojų kultūrinė veikla, pramogos tampa vis svarbesniu impulsu ekonomikai, kuria naujas darbo vietas. Tai atsispindi ir urbanistiniuose procesuose. Prekybai keliantis į internetą, paslaugos vis dažniau užims parduotuvių patalpas. Paslaugų sektorius ne tik linkęs susitelkti naujuose miestų centruose, bet kartu pritraukia į juos daugiau įvairovės, aktyvina kultūrinį gyvenimą.

Be to, su paslaugų sektoriumi susiję nauji darbo modeliai, didesnis lankstumas pamažu ištrina tradicinę skirtį tarp namų, darbo ir laisvalaikio erdvių. Jos vis didesne dalimi susijungia, papildo viena kitą.

Jei nusikeltume keletą dešimtmečių į praeitį, pamatytume, kad ta skirtis tarp šių erdvių buvo daug ryškesnė. Didelė dalis darbų vis dar buvo sutelkta gamybos sektoriuje, kurio veikla dažniausiai buvo iškelta į užmiestį. Tuo metu žmonės gyveno gyvenamuosiuose rajonuose, priemiesčiuose, o paslaugos, pramogos telkėsi aplink centrą.

– Ar tai nereiškia, kad miestas tampa chaotiškesnis?

– Galbūt, tinkamesnis žodis yra dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis. Tai, kad miestas nebėra suskirstytas į monofunkcinius blokus, yra neabejotinai teigiamas dalykas. Tai suteikia sąlygas įvairesnėms socialinėms interakcijoms, daugiau mobilumo, patogesnį miestiečių gyvenimą. Tokia miesto sankloda naudinga ir ekonominiu požiūriu – koncentruota paslaugų infrastruktūra leidžia išgauti sinergijos efektą, pritraukti daugiau investicijų, sukuria didesnę vertę. Funkcijų maišymosi ir miesto teritorijų sutankėjimo procesai tikrai skatintini.

– Kas turėtų užtikrinti, kad šie miestų plėtros procesai vyktų sklandžiai?

– Manau, kad esminis dalykas yra miesto savivaldos ir NT plėtros įmonių bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalijimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Pats miestas yra atsakingas už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.

Miestai ne tiek plečiasi į išorę, auga iš vidaus, urbanistinės teritorijos tampa labiau koncentruotos, formuojasi nauji centrai centre.

Mes turime daugybę patirties, nuolat bendraujame su gyventojais, matome jų poreikius ir turime idėjų, kurios gali būti naudingos miestui. Miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, dirbantys vardan vieno tikslo – geresnio miesto gyventi, dirbti ir kurti. Be to, visada būtina įsiklausyti ir atsižvelgti ir į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Vystydami savo projektus visuomet stengiamės tai padaryti – rengiame susitikimus, vykdome apklausas, informuojame apie savo planus, palaikome kontaktą.

– Kokie aspektai svarbūs miestui, kad jame būtų gera gyventi?

– Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo mieste kokybei neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas iš miestų planavimo iššūkių šiandien – kaip miestui tankėjant išsaugoti, integruoti į jį žaliąsias ir poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui?