Įspūdingas augimas

Vienas iš 500 mln. ES gyventojų per metus išmeta maždaug pusę tonos įvairių buityje susidariusių atliekų. Bendrijoje veikiančios gamybos įmonės per metus surenka apie 360 mln. tonų, o statybos įmonės – 900 mln. tonų įvairių atliekų, rodo Europos Komisijos duomenys.


Kai kurios atliekos, siekiant paversti jas naudingais resursais, eksportuojamos į kitas valstybes, kuriose perdirbamos ir taip antrąkart panaudojamos įvairioms reikmėms. Naujausiais ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, per 13 metų nuo 2001-ųjų pavojingų ir nepavojingų atliekų eksportas bendrijoje patrigubėjo – išaugo nuo 6,3 mln. iki 18,8 mln. tonų. Pavojingų atliekų dalis atitinkamai pakito nuo 3,99 mln. iki 6,17 mln. tonų.


Iš Lietuvos eksportuoja ne tik į kaimynines šalis

„Lietuvoje susidaro ganėtinai dideli kai kurių gaminių atliekų kiekiai, tačiau jie yra per maži, kad būtų organizuojamas perdirbimas. Dėl šios priežasties kai kurių gaminių atliekos, pavyzdžiui, plastikas, eksportuojamos į kitas šalis, tokias kaip Lenkija ar netgi Kinija“, – sako Kristina Štelmokaitienė, bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė.

Jos atstovaujama bendrovė per šiuos metus jau surinko ir eksportavo 700 tonų įvairių plastiko atliekų. Didelę dalį jų sudaro plastikas, gautas ardant gyventojų ir įmonių nebenaudojamą buitinę ir biuro techniką, tokią kaip televizoriai, kompiuterių monitoriai ar skalbimo mašinos. Nuo šių prietaisų atskirtas plastikas supresuojamas, supakuojamas ir išgabenamas į užsienį, kur panaudojamas kitiems gaminiams gaminti.

Kita dalis plastiko atliekų – nebeeksploatuojamų transporto priemonių dalys: sėdynės, vidaus apdaila ir išorės detalės. Šis plastikas netinkamas kitiems gaminiams gaminti, todėl specialia įranga susmulkinamas ir eksportuojamas į užsienio valstybes, kur panaudojamas energijai išgauti.

„Be to, per metus surenkame ir į kaimyninę Lenkiją eksportuojame apie 1 tūkst. tonų panaudotų tepalų, po perdirbimo virstančių nauja alyva, ir apie 120 tonų maistui gaminti panaudoto aliejaus, vėliau tampančio biodegalais. Į Lenkiją taip pat eksportuojamos panaudotos baterijos ir galvaniniai elementai, o, pavyzdžiui, į Latviją iškeliauja dienos šviesos lempos“, – vardija K. Štelmokaitienė.

Būtina tinkamai pasirūpinti

Pasak K. Štelmokaitienės, plastikas surenkamas iš savivaldybių įkurtų stambiagabaričių atliekų aikštelių. Čia šią atlieką atgabena gyventojai, pavyzdžiui, savarankiškai pakeitę automobilio buferį ar nutarę išmesti senas sėdynes, rastas tvarkant garažą. Daugiausia panaudotų tepalų ir alyvos atiduoda automobilių servisai, taip pat – ir fiziniai asmenys. Kavinės, restoranai ir maisto gamybos cechai atliekų tvarkytojams perduoda maistui gaminti panaudotą aliejų.

Baterijų, galvaninių elementų, dienos šviesos lempų atliekos surenkamos iš prekybos centruose pastatytų specialių konteinerių, įmonių, fizinių asmenų. Taip pat – švietimo ir ugdymo įstaigų, kurios aktyviai dalyvauja visoje Lietuvoje kasmet vykdomo aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ metu.

„Atliekas būtina priduoti tvarkytojams, kad jos būtų tinkamai apdorotos, nepakenktų aplinkai ir žmonių sveikatai. Prieš eksportuojant jos rūšiuojamos, o vėliau supakuojamos pagal aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus. Be to, pavojingoms atliekoms eksportuoti reikalingi Lietuvos ir atliekas gaunančios šalies aplinkosaugos institucijų leidimai“, – vardija K. Štelmokaitienė.