Plačiau apie naują tvarką kalbėjo „Figure Baltic Advisory“ tyrimų bendrovės atlyginimų ekspertas Povilas Blusius.

– Kokioje situacijoje esame šiandien? Ar vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?

– Statistika pastaraisiais metais išaugo 13 proc., lyginant su praeitu laikotarpiu. Ji apčiuopia ne tose pačiose dirbančiose pozicijose vyrų ir moterų darbo užmokesčius, bet šalies vidutinius vyrų ir vidutinius moterų darbo užmokesčius ir juos palygina, tada gauname 13 proc. Kai mes žiūrime į pozicijų palyginimą, kiek įmanoma labiau apimantį visus faktorius, atsižvelgiant į amžių, stažą, edukaciją, išsilavinimą, tada skirtumai mažėja iki kelių procentų. Vienose pozicijose, kur rinkoje dominuoja moterys, tai moterų pusėje atlyginimas būna didesnis, kitose pusėse, kur daugiau dominuoja vyrai, tipiškai jie daugiau uždirba.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip jūs paaiškintumėte, kad tas atotrūkis buvo 11 proc., dabar – 13 proc., kas čia nutiko?

– Sunku būtų įsivaizduoti, kad staiga rinkose įmonės priėmė sprendimus mokėti moterims mažiau ar specifiškai vyrams daugiau. 13 proc. yra makro rodiklis. Jis yra tokio paties makro lygio kaip ir bendrasis vidaus produktas (BVP). Reikia suprasti, kad įtaką jam daro įvairūs veiksniai.

Kalbant apie vyrų ir moterų darbo užmokesčius, tai – demografiniai pokyčiai šalyje. Tai gali būti net gimstamumo, vaiko priežiūros mokesčių ar dydžių pokyčiai. Čia tikrai galima spekuliuoti, bet tikėtina, kad tai yra kažkoks makro veiksnys.

– O kaip atrodome palyginus su kaimynėmis šalimis ir kaip atrodome lyginant su Vakarų Europa?

– Kalbant apie bendrinę vyro darbo užmokesčio statistiką, Lietuva ES kontekste atrodo gerai – esame per vidurį arba kartais aukščiau vidurio. Nepriklausomai nuo analizių, kurias nagrinėjame. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai – paskutinėje, prasčiausioje vietoje, kur darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų neva daugiau nei 20 proc. Išskyrus Šveicariją, neatspėtumėte, kokia šalis yra aukščiausioje pozicijose, tai – Rumunija. Turbūt potekstę suprantate, kai Rumunija – viršuje, o Estija – apačioje. Tai irgi gali pasufleruoti, ką tas rodiklis mums rodo ir kiek mes galime juo pasikliauti.

Kalbant apie skaidraus darbo užmokesčio temas ir diskriminacijos darbo vietose apraiškas, Lietuvai sekasi labai puikiai. Neseniai teko bendrauti su Valstybinės darbo inspekcijos atstovais, jie pažymėjo, kad per pastaruosius metus buvo atlikta nemažai patikrinimų, auditų didelėse įmonėse ir praktiškai nebuvo rasta jokių diskriminacijos apraiškų. Galime dėl to pasidžiaugti.

– Ką naujoji tvarka nuo 2026 m. keičia? Kas bus įmonėms, kurios šios tvarkos nenorės ar negalės laikytis?

– ES darbo užmokesčio direktyva – didelis dokumentas, daug ką aprėpiantis, dėl to jį sunku vertinti vienodai arba vienareikšmiškai. Galiu pasakyti, kad ten yra nuostatos, kurios įpareigoja darbdavius keisti savo samdos praktikas, turėti kitokį santykį su savo kandidatais, ateinančiais į darbo pozicijas. Taip pat nuostatos, susijusios su darbuotojo komunikacija apie atlygio sistemą ir apie atlygius įmonėje, kas irgi, manau, yra sveikintina mūsų šalyje ir apskritai Rytų bloke. Komunikacija tarp darbuotojo ir darbdavio apie atlygius visuomet buvo limituota.

Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai – paskutinėje, prasčiausioje vietoje, kur darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų neva daugiau nei 20 proc.

Kitos nuostatos irgi geros, jos susijusios su tuo, kaip darbuotojams galėtų būti atlyginama, jeigu įrodoma, kad diskriminacija visgi buvo. Tad teisių tikrai daugiau darbuotojo pusėje. Darbdavio naudų yra, bet direktyva nėra pasistengusi iškomunikuoti tas naudas. Dėl to atsiranda viena silpna direktyvos vieta – nepakankamai daug įdėta pastangų į parodymą, kaip tai gali būti naudinga verslui. Tikrai yra aspektų, kurie gali būti naudingi verslui. Visos nuostatos, kurios susijusios su lyčių darbo užmokesčiu, – viena iš direktyvos fokuso taškų.

– Jūsų nuomone, kurį kelią pasirinks darbdaviai? Didins atlyginimus moterims, o gal atvirkščiai? Sumažins atlyginimus vyrams?

– Realybėje dabartinė rinkos situacija yra tokia, kad dėl darbo kodekso mažinti atlygius – sudėtinga. Kartais įmonės būna linkusios įdarbinti darbuotoją nei mažinti jam atlyginimą. Yra praktikoje ir tokių atvejų buvę. Tikėtina, kad jeigu atsirastų atvejų, kada reikėtų lyginti vyrų ir moterų darbo užmokestį konkrečioje pozicijoje, tai galimai būtų keliamas tos lyties, kurios atlyginimas mažesnis.

– Numatytos ir baudos?

– Numatytos. Viskas pakankamai komplikuota direktyvoje. Jeigu įmonė nesugebės atitikti tam tikrų nuostatų, tada gali būti numatomos administracinės baudos. Yra kalbama apie viešųjų pirkimų sankcijas, galbūt įmonė tam tikrais atvejais negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kol yra neišspręstos kažkokios problemos.