– Papasakokite, kaip vyko apklausa ir kiek žmonių joje dalyvavo?

– Dalyvavo virš 7 tūkst. žmonių. Dalis jų iš Lietuvos, dalis – iš Latvijos, tačiau didesnė dalis visgi iš Lietuvos.

– Jeigu grįžtume prie šių dviejų šalių palyginimo – lietuviai ir latviai – tai lietuviai akivaizdžiai geriau jaučiasi apskritai. Ar tai yra staigmena?

– Taip, iš tikrųjų pasirodė, kad lietuviai pozityviau vertina savo atlyginimą, palyginus su latviais. Tai gali lemti daugelis dalykų. Visų pirma, BVP prognozės kitiems metams Lietuvoje yra beveik dvigubai didesnės. Taip pat infliacijos lygis Lietuvoje numatomas mažesnis. Be to, minimalus atlyginimas pakankamai skiriasi: Lietuvoje jis siekia virš 1000 eurų prieš mokesčius, Latvijoje – apie 700 eurų prieš mokesčius.

– Tai net ir dabartinėje situacijoje latviai supranta, kad iš principo jų gyvenimas gerės ne taip sparčiai kaip lietuvių, ar ne?

– Na, sakykime taip, kol kas, jeigu nebus kažkokių pokyčių su atlyginimais, tarkime, minimalaus ar vidutinio atlyginimo didinimu, jie gana negatyviai vertina savo ateitį. Pavyzdžiui, net pusė visų Latvijoje apklaustųjų galvoja, kad jų atlyginimas nesikeis – koks buvo, toks ir liks. O Lietuvoje du trečdaliai mano, kad atlyginimas visgi šiek tiek pagerės.

– Taigi lietuviai – optimistai. O kas dar nustebino, jeigu kalbėtume apie mūsų šalį?

– Tai mes žiūrėjome iš skirtingų perspektyvų. Viena jų buvo amžius. Ir įdomu, nors gal nieko labai netikėto, kad jaunimas – iki 25 metų – savo atlyginimus vertina ganėtinai negatyviai. Turbūt todėl, kad tai dar jauni specialistai be patirties, kurių atlyginimas dažniausiai būna žymiai mažesnis nei kitų. Automatiškai, poreikiai vis tiek egzistuoja, tad jie ir vertina prasčiau. Labiausiai patenkinti atlyginimu buvo tie, kurie yra 35–45 metų amžiaus grupėje. Tai visai normalu – tai specialistų pikas, turintys daugiausia patirties. O nuo 45 metų pasitenkinimas vėl mažėja. Tai gali būti susiję su tuo, kad vyresniems specialistams sunkiau susirasti naują darbą ar pakeisti esamą, todėl sunkiau ir pasikelti atlyginimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O grupė virš 55 metų?

– Jų pasitenkinimas dar labiau sumažėja.

– Tas pats ir pas kaimynus?

– Pagal amžiaus grupes situacija labai panaši: jaunimas ir vyriausi specialistai vertina prasčiau, o 35–45 metų – pozityviausiai.

– O ar pasitenkinimas gaunamomis pajamomis susijęs su išsilavinimu? Galbūt kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo daugiau uždirbi, todėl ir labiau patenkintas?

– Taip, yra koreliacija ir tarp išsilavinimo tipo. Pastebėjome, kad tie, kurie baigę magistrantūrą, doktorantūrą ar panašias aukštesnes studijas, turi didesnį pasitenkinimą, palyginus su tais, kurie turi tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Bet tai, ko gero, gana tikėtina – mažesnį išsilavinimą turintys žmonės turi mažiau galimybių, siauresnį darbų ratą, jų atlyginimas dažniau yra mažesnis.

– Ar bandėte pažvelgti į skirtingas profesijas?

– Taip. Jeigu žiūrėtume bendrai, čia turbūt niekas nesiskiria – daugiausia uždirba IT specialistai ir jie dažniausiai patenkinti savo atlyginimu. Tuo tarpu mažiausiai patenkinti – pardavimų srities darbuotojai: vadybininkai, pardavėjai, kasininkai ir pan. Taip pat mažesnį pasitenkinimą rodo žmonės, dirbantys valstybinėse įstaigose – medicinoje ar švietime, t. y. gydytojai, mokytojai. Bet tai turbūt natūralu, visi žinome, kokia ten situacija. Jeigu kalbėtume apie vadovus – savaime aišku, aukščiausios grandies vadovai dažniausiai labiausiai patenkinti savo atlyginimu. Bet tai irgi natūralu, nes jų atlyginimai yra didžiausi, jeigu imtume vidurkį.

– Jūs užsiminėte apie ryškų skirtumą tarp žmonių su aukštesniu išsilavinimu ir su mažesniu. Ar galime pažiūrėti į konkrečius skaičius – nuo vieno iki dešimt, kiek jie vertino?

– Taip, vertinimas buvo nuo vieno iki dešimt. Dešimt reiškia – labai patenkintas savo atlyginimu. Tie, kurie turėjo aukštąjį išsilavinimą, ypač magistro ar aukštesnį, vertino vidutiniškai 6,6 balo. Tuo tarpu tie, kurie turėjo tik pagrindinį, – 4,4 balo. Skirtumas pakankamai didelis.

– Ar buvo dešimtukų?

Dešimtukų beveik nebuvo. Niekas dešimtukų neskyrė. Manau, kad visi galvoja, jog galima uždirbti geriau.

– Bet jeigu apklausoje dalyvavo beveik 7 tūkst. žmonių iš abiejų šalių, vidurkis gavosi apie šešis, tai kažkas juk tikrai skyrė ir vienetą, ir dvejetą?

– Be abejo. Bet kai darom tyrimą, stengiamės kraštutinius atvejus atmesti, kad paskaičiuotume medianą, tą tikslesnį skaičių. Bet be abejonės buvo žmonių, kurie vertino vienetu, buvo tokių, kurie devynetu, bet dešimtuko – nei vieno.

– Ar žiūrėjote pagal lytį?

Taip, pasižiūrėjome ir pagal lytis. Vyrai savo atlyginimą vertino pozityviau nei moterys. Skirtumas nebuvo labai didelis, bet vis tiek pastebimas. Tai susiję su daugeliu dalykų. Tarkime, neretai moterys ne taip greitai gali pasiekti karjeros aukštumų. Motinystė dažnai pristabdo karjeros vystymąsi, o vyrai anksčiau pasiekia karjeros piką, tad jų atlyginimai greičiau auga.