Opozicijai priklausantys komiteto nariai posėdyje nedalyvavo. Svarstydami biudžetą, parlamentarai užtruko apie 16 minučių. Komitete dirba 12 parlamentarų.

Šiemet, kaip ir pernai, komitetas nesvarstė nei Seimo narių, nei kitų komitetų ir komisijų, nei įvairių institucijų siūlymų dėl papildomo lėšų skyrimo, kurių sulaukta daugiau negu 100.

Iš viso pateikta siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti 498,6 mln. eurų, iš kurių 386,6 mln. eurų prašo Seimo nariai, o 55 mln. eurų – valstybės institucijos, asociacijos.

Komitetas pasiūlė Vyriausybei juos įvertinti ir nuspręsti, kam skirti prašomų lėšų, o kam – ne.

Komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas finansų ministro Viliaus Šapokos paprašė tik įvertinti Audito komiteto, kuris biudžeto projektui nepritarė, priekaištus, kad jame neatskleidžiama dalis išlaidų, pavyzdžiui, išmokos vaikams, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Jas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų.

„Ar tai yra pagrįstas teiginys, kad mes neturime lėšų ir tada ieškome kažkaip tai iš skolintų lėšų, ar yra kitos priežastys“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

V. Šapoka pareiškė, kad tokie Audito komiteto argumentai yra atmestini.

„Kai kurios išlaidų kategorijos yra numatomos 15 straipsnyje (iš tiesų – 13 straipsnio 3 dalyje, kuri leidžia Finansų ministerijai skolintis valstybės vardu – BNS), kuomet nepakanka asignavimų įsipareigojimams priimti, kad būtų galima finansuoti iš skolintų lėšų. Šios nuostatos apsidrausti, kad tie įsipareigojimai nėra iki galo apibrėžti ir tam, kad juos įgyvendintume, numatoma tokia galimybė“,– paaiškino ministras.

Pasak ministro, biudžete „vaiko pinigų“ yra suplanuota tiek, kad „pilnai užtektų“ visiems šalies vaikams, o iš emigracijos grįžtantiems tėvams su vaikais šios išmokos nepaskaičiuotos. 

„Kadangi migracijos tendencijos nėra nuspėjamos ir nėra apibrėžtos, matome, kad dabar grįžtančiųjų skaičius auga, žmonės grįžta su vaikais, jeigu šis procesas spartės labiau, žinoma, kad reikės papildomai skirti (lėšų) vaiko pinigams“, – teigė V. Šapoka.

Audito komitetas nepritarė biudžetui

Seimo Audito komiteto ketvirtadienio posėdyje svarstė 2019 m. valstybės biudžeto projektą ir Lietuvos banko bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją, išvadas dėl jo.

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad planuojamas 2019 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimo ribos. Naujoji mokesčių reforma, įsigaliosianti nuo 2019 metų sausio 1 d., sumažins ateinančių metų biudžeto pajamas, tačiau Vyriausybė nenumatė jokių įtikinamų kovos su šešėliu ir geresnio mokesčių administravimo priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti, ir dėl to iš esmės apribojamos valstybės galimybės spręsti esmines viešojo sektoriaus finansavimo problemas ir laikytis tinkamos fiskalinės politikos.

Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2019 m. valstybės biudžete neatskleidžiama dalis aiškiai prognozuojamų išlaidų t. y. išmokos vaikams, įmokos į ES biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Šias išlaidas planuojama apmokėti iš valstybės pasiskolintų lėšų, suteikiant teisę priimti sprendimus Finansų ministerijai. Pažymėtina, kad toks visų valstybės išlaidų neatskleidimas biudžete neatitinka konstitucinei biudžeto doktrinai, nes sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas.

Dėl šių esminių priežasčių komitetas nepritarė 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nėra sprendžiamos Valstybės kontrolės identifikuotos socialinės ir sveikatos apsaugos sisteminės problemos, komitetas taip pat nepritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymų projektams.

ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame kitų metų biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų. 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

„Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos - 4 mlrd. 43 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.

2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui - 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai - 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai - 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai - 1 mlrd. 026 mln. eurų.

Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys.

Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.

Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, - 2 mlrd. 917 mln. eurų.

Prie projekto svarstymo plenariniame posėdyje Seimas planuoja grįžti lapkričio 22 d.