„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais vienas dirbantysis vidutiniškai išdirbo 1885 darbo valandas, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - EBPO į statistiką įtraukia ne tik dirbtą įprasto darbo laiką, bet ir viršvalandžius bei darbo valandas, praleistas papildomuose darbuose. Palyginimui, Vokietijoje vienam dirbančiajam per metus teko 1363, Danijoje - 1410, Jungtinėje Karalystėje - 1676, o visų EBPO šalių vidurkis sudarė 1763 valandas.“

Akivaizdu, kad toks didelis darbo laiko, tenkančio vienam lietuviui, kiekis susidaro ne tik dėl viršvalandžių, kurių oficiali trukmė dar iki 2017 m. liepą įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui buvo gerokai labiau apribota, bet ir dėl dirbamų papildomų darbų. Tiesa, dėl ūgtelėjusios minimalios algos ir pamažėle didinamų atlyginimų poreikis susirinkti reikiamą sumą keliuose darbuose lyg ir turėtų ilgainiui mažėti.

Kaip parodė CVMarket.lt atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo aiškinamasi, iš kelių pajamų šaltinių pragyvena lietuviai, vieną kitą dešimtį eurų prie savo pagrindinių pajamų prisiduria apie penktadalis visų darbingų Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tai daroma papildomai įsidarbinus. Anot tyrimo, daugiau nei 9 proc. dirbančiųjų dar turi antrą, o beveik 2 proc. ir trečią ar net ketvirtą darbą, kuriame gauna pastovų atlyginimą. JAV tokių darbštuolių kiek mažiau - šalies Darbo departamento duomenimis, 2017 m. per kelis darbus valstijose plušo 4,9 proc. visų dirbančių asmenų. Tiesa, pastaruoju metu pastebima augimo tendencija.

Iš kur papildomos pajamos

Likę 8,4 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų papildomų pajamų prasimano kitokiais būdais: 4 proc. aiškina, kad save ir šeimą išlaiko pagrindinį atlyginimą papildydami pašalpomis ar kompensacijomis, kurias gauna už vaikus, šildymą ir pan., 2,3 proc. teigia, kad išgyventi padeda nedidelis nuosavas ar šeimos verslas, kuris dažnai net nėra įregistruotas kaip įmonė. Anot pernai metais „Swedbank“ daryto tyrimo, dažniausi būdai užsidirbti papildomai: siūlyti laisvai samdomo specialisto paslaugas, dirbti su namų ūkiu susijusius darbus, prekiauti sodo ir miško gėrybėmis, konsultuoti, pardavinėti rankdarbius. Beje, plintant dalinimosi ekonomikai, galimybių papildomai užsidirbti tik daugėja. Savo automobilį galima įdarbinti tapus „Uber“ pavėžėtoju, turimą nekilnojamąjį turtą laikinai išnuomoti per „Airbnb“, pajamų gauti per įvairias interneto platformas „įdarbinus“ kitokį turimą retai naudojamą turtą.

Štai apie 2 proc. respondentų teigė, kad pinigų į kišenę prikapsi iš turimo turto nuomos, taip pat iš investicijų į vertybinius popierius ir kt. Beje, prisiduriančių vieną kitą eurą tik retsykiais priskaičiuotume kur kas daugiau nei aukščiau minėti 8,4 proc., kurių papildomi pajamų šaltiniai yra santykinai pastovūs.

„Likę 80,4 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šiuo metu jie gyvena iš viename darbe uždirbamų pajamų. Daugiau išsilaikančių iš vieno darbo buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių darbuotojų. Užtat prisiduriančių iš pašalpų bei plušančių keliuose darbuose daugiau priskaičiavome tarp vyresnių asmenų“, - teigia CVMarket.lt atstovė.

Vyrų ir moterų prioritetai

Įdomu, kad vyrų ir moterų prioritetai dėl papildomų pajamų pasiskirstė daugmaž panašiai. Tiesa, stipriosios lyties atstovai kiek dažniau nurodė prisiduriantys prie pagrindinio atlyginimo pajamas iš nuomos, investavimo bei nuosavo verslo. Tuo tarpu moterys kiek dažniau minėjo, kad dirba dviejuose ir net trijuose darbuose. JAV keliuose darbuose dažniau triūsia taip pat moterys. Tiesa, už Atlanto didžiausios darbštuolės - 20-24 metų atstovės.

Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad papildomi darbai - tai ne tik papildomos pajamos, tačiau ir nauji įgūdžiai, ir naujos galimybės karjerai. Tačiau, iš kitos pusės, dirbantys per kelis darbus mažiau laiko gali skirti šeimai, asmeniniam gyvenimui, stipriau veikiami streso, labiau alina savo sveikatą ir netgi patiria daugiau išlaidų, nes tenka važinėti tarp dviejų ar daugiau darboviečių.

Tyrimas „Iš kelių pajamų šaltinių išgyvena lietuviai“ vykdytas šių metų kovo mėn. Apklausti 1595 respondentai.