Tyrimą inicijavo pati ŽŪM

STT tyrėjai konstatavo, kad pernai 3 607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojai ir jų giminaičiai deklaravo pasėlius, kurių plotas sudaro 98 619 ha. Šie asmenys gavo daugiau 20,5 mln. eurų ES paramos. Daugiausia išmokų – 7,77 mln. eurų – teko ŽŪM pavaldžių Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojams bei jų giminaičiams.

"Neabejoju, kad kiekviena institucija privalo rūpintis antikorupcinės aplinkos kūrimu ir valdyti galimas rizikas. Paprašius STT atlikti analizę, įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo pasitvirtino. Šiuo konkrečiu atveju tai nustatyta 2020-aisiais deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms ES išmokoms gauti. Konsultuosimės su STT, kokie turi būti priimti teisės aktai ir kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalintos piktnaudžiavimo tarnyba galimybės. Taip pat toliau bus tęsiami pradėti tyrimai. Netoleruotina, kai įstaigų darbuotojai ir jų artimieji, naudodamiesi jiems prieinama informacija, pretenduoja gauti europinę paramą, nors nevykdo jokios žemės ūkio veiklos", – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Antikorupciniu požiūriu išskirtos rizikos: 42 ŽŪM pavaldžių darbuotojų ir jų giminaičių deklaruotose valdose valstybinė žemė sudarė per 50 proc.; 61 – valstybinė žemė sudarė nuo 30 iki 50 proc.; 408 deklaravo pievas ir ganyklas neturėdami gyvulių, tikėtina, realiai nevykdė žemės ūkio veiklos.

Bandyta nutraukti anksčiau

Pats ūkį turintis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K.Starkevičius, 2008–2012 m. vadovavęs Žemės ūkio ministerijai, "Kauno dienai" sakė, kad jau tada bandė keisti įsisenėjusias paramos dalybų tradicijas.

"Dar dirbdamas žemės ūkio ministru aš tą situaciją jaučiau, nebuvo sunku įžvelgti, iš kur viso to ausys kyšo, kur tie uabai įsikūrę Vilniaus bokštuose, – pasakojo K.Starkevičius. – Ir patvirtinome kitą sistemą (paliekant pereinamąjį laikotarpį): jeigu deklaruoji pievas, privalai turėti ir gyvulių, užsiimti žemės ūkiu, o ne hektarų deklaravimu. Deja, baigiau kadenciją, atėjo Darbo partija ir viską atšaukė. Aiškinta, kad ES neleidžia taip, kad tai pažeidimas. Toliau vis labiau vešėjo tas versliukas. Valdininkai turėjo visą informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus, kuriuos galima išsinuomoti. Kas valdo informaciją, tas valdo ir žemes. Vadinamasis tuščias deklaravimas populiarus ne tik Vilniuje (ŽŪM, NŽT, NMA), bet ir visoje Lietuvoje; tą aukso gyslą užčiuopė ir savivaldos darbuotojai."

Nebuvo sunku įžvelgti, iš kur viso to ausys kyšo, kur tie uabai įsikūrę Vilniaus bokštuose.

Vadinamųjų sofos ūkininkų veiklos schema primityvi: jie deklaruoja pievas, kartą per metus susmulkina (mulčiuoja) jų žolę, nepagamina jokios produkcijos, bet gauna paramą. K.Starkevičius, paklaustas, kiek galima uždirbti, nesukuriant jokios vertės, suskaičiavo: "Žolės mulčiavimo 1 ha kaina siekia maksimum 50 eurų, kai gaunamos išmokos net iki 200 eurų. O išties dirbantiems žemę tenka tik maždaug 109 eurai. Įsivaizduokite, Lietuvoje tuščiai deklaruojamų hektarų skaičius tragiškas – 200 tūkst. (aš oficialiai gavau tokius duomenis, nors viešai skelbiama, kad yra perpus mažiau). Vadinasi, per metus išdalijama maždaug 50 mln. eurų nesukuriant jokios pridėtinės vertės. Todėl nenuostabu, kad pagal žemės ūkyje sukuriamą pridėtinę vertę ES esame priešpaskutiniai, žemiau tik Rumunija."

Neužteks mulčiuoti

Dabar ministerija yra priėmusi sprendimą, kad pievos turi būti nušienautos, o ne mulčiuojamos.

"Manau, kad reikėtų neapsiriboti reikalavimu šienauti ir šieną pagaminti, – aiškino K.Starkevičius. – Būtina, kad produkcija dar ir parduodama būtų. Bent jau tas šienas. Pardavei, susimokėjai mokesčius. Viskas labai paprasta. Sąskaitoje matyti, kiek. Tada gauni išmokas, kurių esmė – kompensuoti negautas pajamas. O jeigu nieko nesukuri, ko nedagauni? Tik europinius pinigus susižeri. Ir dar žaliąjį dyzeliną pasiimi.

Niekas nesako, kad valdininkas negali turėti žemės. Visame pasaulyje turi. Tačiau joje auginama produkcija. O pas mus užsiimama tik tiesioginių ES išmokų medžiojimu. Jos pas mus net nėra apmokestinamos. Žemių deklaravimas turi būti susietas su gamyba, pridedamosios vertės kūrimu."

Tuo nė kiek neabejoja ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, taip pat turintis nemažą ūkį Vakarų Lietuvoje.

"Visa finansavimo sistema, parama turi būti susieta su užaugintos ir parduotos produkcijos kiekiu, – "Kauno dienai" teigė jis. – Tarkime, nukuliu 500 t kviečių, 40 t sušeriu auginamiems mėsiniams gyvuliams. Pardavęs likusius 460 t – nesvarbu, ar Izraeliui, ar Irakui, ar Iranui, turiu gauti kompensaciją. Likusius grūdus sušeriu galvijams, 30 jų parduodu mėsos perdirbėjams, gaunu pinigus. Viskas paprasta. Esant tokiai sistemai nereikėtų jokių sofos ūkininkų.

Niekam neturi rūpėti, smulkina pievose žolę kas ar nesmulkina. Pavyzdžiui, mano ūkio gyvuliai ganomi užliejamose pievose. Jų šienauti neįmanoma, nes auga tik viksvos, kitos pelkinės žolės, kurios netinka nei šienainiui, nei kitokiam pašarui. Mėsiniai galvijai ją paprasčiausiai nutrypia. Kitas žmogus gal tai padarytų su smulkintuvu, ir problemos nėra. Dėl to kyla klausimas, kodėl reikia mane reikia tikrinti ir kontroliuoti, ar galiu smulkinti, ar ne."

Remkime tuos, kurie gamina

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, paklaustas, kada bus visiškai sutraukyta sofos ūkininkų verslo grandinėlė, paaiškino, kad labai greitai visų taisyklių pakeisti negalima, tai daugiau laiko reikalaujantis procesas.

"Dabar atsirado reikalavimas, kad šienas būtų išvežtas iš laukų, todėl tiems ūkininkams atsiranda papildomų išlaidų, – dienraščiui sakė V.Pranckietis. – Šių metų praktika parodys, kaip veikia taisyklių pakeitimai. Siūliau ir sieksiu savo nuomonę apginti, kad tiems, kurie tik susmulkina pievose žolę, turi būti mokama tik už žemės priežiūrą, kad tai nebūtų verslas.

Aš siūlyčiau vertinti, kaip parama skatina darbo vietų kūrimą, kiek vienas euras paramos sukuria eurų atlyginimui už darbą. Pasidomėjau keletu žemės ūkio įmonių. Tarkime, vienoje, dirbančioje 2 tūkst. ha, vienam darbuotojui (vienai darbo vietai) tenka 34 ar 36 ha. Ar tai didelis ūkis? Kitur vienai darbo vietai tenka 150 ha."

Jo teigimu, jeigu dideliame ūkyje sumokama žmonėms ir mokesčių už jų uždarbį 2 mln. eurų, išmokų gaunama maždaug 630 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad į biudžetą nukeliauja 700–800 tūkst. eurų mokesčių. O ten, kur vienam ūkio darbuotojui tenka 150 ha, jis "Sodrai" per mėnesį moka vos keliasdešimt eurų.