Ir verslui ir gyventojams pakelti šoktelėjusias energijos kainas darosi vis sunkiau, tačiau iliuzijų, kad kainos kris, ekonomistai sako neturėti dar bent kurį laiką.

„Su degalais yra taip, kad balandį gali būti panašių arba net didesnių kainų metas. Taip pat ir su gamtinėmis dujomis“, – teigia ekonomistas Tadas Povilauskas.

Norvegų analitikai piešia dar liūdnesnę situaciją – aukštos dujų ir naftos kainos gali laikytis bemaž visus metus.

„Mūsų padėtis itin įtempta ir nematysime jokio staigaus palengvėjimo iki metų pabaigos. Labai didelė rizika turėti aukštas kainas antrame ketvirtyje ir potencialiai trečiame ketvirtyje“, – teigė žaliavų rinkų analitikas Bjarne Schieldrop.

Dabar nafta kainuoja 110 dolerių už barelį, gamtinės dujos – 110 eurų už megavatvalandę. Kiek kainos dar kils, prognozuoti ryžtasi tik energetikai.

„Kainos galėtų paaugti Vidurio Europos šalyse, Vokietijoje iki 130 eurų už megavatvalandę. Latvijoje ir Suomijoje – galbūt, netgi 150. Pas mus, kadangi turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, kaina išsilaikytų apie 100“, – sakė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Kiti sako – dabar esmė ne kainos, o, ar apskritai nepritrūksime žaliavų. Europos Sąjunga siekia dar šiemet beveik 80 proc. sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų.

„Žinoma, neįmanoma to padaryti per naktį, bet mane šiek tiek stebina ypatingas Europos Sąjungos agresyvumas, siekiant sumažinti importą. Ar tai įmanoma, ar ne – sunku pasakyti, bet jie turi konkretų planą, kaip tai padaryti, ir, žinoma, dabar niekam neberūpi aplinkosauga. Aplinkosauga pasirūpinsite vėliau, dabar galite deginti kiek norite anglių, automobilių padangų, šiukšlių – deginkit, ką norit, kol tai nėra iš Rusijos“, – ironizavo B. Schieldrop.

Kremliaus likimas be dujų ir naftos eksporto į Europą, turbūt, būtų labai trumpalaikis: valstybė tuojau atsidurtų ant bado slenksčio.

Maskva savo ruožtu pati gąsdina užsukti dujų kranus Europai, tačiau, kiek tai tikėtina, pasakyti sunku. Ekonomistų nuomone, nuo to daugiau nukentėtų pati Rusija, o ne Europa.

„Aš manau, kad tai būtų ne blogiausias, o gal netgi geriausias variantas, t. y. susimokėti dabar šiek tiek už tai, kad Kremlius būtų sustabdytas kuo greičiau. Kremliaus likimas be dujų ir naftos eksporto į Europą, turbūt, būtų labai trumpalaikis: valstybė tuojau atsidurtų ant bado slenksčio“, – ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Joe Bidenas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos ženkliai padidins suskystintų gamtinių dujų eksportą į Europą. Daugiau išteklių išgauti svarstoma ir Norvegijoje, Azerbaidžane, Alžyre, bet neaišku, kiek šios alternatyvos dar iškels Europos energijos kainas.

Norvegijos žaliavų analitikai teigia, kad juodžiausiu scenarijumi Europos pramonei gali tekti apriboti ir prieigą prie žaliavų.

„Bijau, kad „Achema“ ir toliau liks dirbti puse pajėgumų. „Achema“ sunaudoja pusę, o gal net daugiau, visų Lietuvoje sunaudojamų dujų, tai jūs įsivaizduojate, kokia jos yra įtaka. Kitos įmonės nėra  daug dujų vartojančios“, – teigė energetikos ekspertas.

Lietuvoje turime suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje – žaliavų pakaks, tačiau valdžia, dviejų savaičių bėgyje, pasiūlys planą, kaip amortizuoti kainas.

„Vyriausybė ruošia paketą, kuris atlieps į tuos svyravimus rinkose ir manau, kad kelių savaičių bėgyje vyriausybė pateiks savo sprendimus“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad infliacinių priemonių reikės rodo ir Lietuvos ekonomika, kuri artimiausiu metu tikrai negerės.

„Žinia yra pakankamai aiški – infliacija yra virš 10-11 proc. Ekonomikos augimas yra lėtesnis“, – Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.