Komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius BNS teigė, kad komiteto posėdis neįvyko, nes nesusirinko būtinas skaičius jo narių. 

„Rinksimės, šaukiamas posėdis pirmadienį ir svarstysime“, – BNS sakė jis.

Seimo „valstiečiai“ jau atsisakė idėjos taršių automobilių mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo siūloma išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų visuomet, keičiantis automobilio savininkui, išskyrus kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas.

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 131 gramų CO2 kilometrui.

Jei emisija sieks 131-140 gramų, mokestis dyzelinu varomiems automobiliams būtų 30–540 eurų, benzinu – 15–270 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai. CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis siektų atitinkamai 540 eurų (dyzelis), 270 eurų (benzinas) ir 243 eurus (dujos).

Už mažiausiai taršius automobilius tektų mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro. 

Kaimo reikalų komitetas yra nepritaręs taršių automobilių mokesčiui ir nutarė išsamiai nesvarstyti jį projekto bei Seimui siūlo jį atmesti. 

Aplinkos apsaugos komitetas siūlo pagrindiniam, Biudžeto ir finansų komitetui, apsispręsti dėl mokesčio.

Pagal Seimo Statutą, kol papildomi komitetai projektų neapsvarsto, jų negali imtis pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.

Seimas spalio pabaigoje nepritarė panašiam Vyriausybės siūlymui mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Tada keli „valstiečiai“ pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobilį. 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad vis tik bus grįžtama prie ministerijos anksčiau pasiūlyto modelio, kuriam Seimas nepritarė.

Tokiu atveju iš jo tikimasi surinkti apie 29 mln. eurų pajamų per metus.