Vos tik lėktuvas pasiekia oro uosto tako dangą, kai kam darbas tik prasideda.
Markas aviacijoje dirba jau penkis metus, nors pripažįsta, kad greta lėktuvų atsidūrė per atsitiktinumą.
„Niekada negalvojau, kad dirbsiu oro uoste, bet draugas paklausė, ar noriu pabandyti, tai pabandžiau ir pasilikau“, – pasakojo krovinių aptarnavimo agentas Markas.
Bet tokių žmonių aviacijoje stinga. Viena didžiausių šalyje orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonių šiuo metu ieško 25 naujų darbuotojų.
„Nuo krovinių, bagažo tvarkytojų, kurie pakrauna, iškrauna bagažus, atvykstančių, išvykstančių keleivių aptarnavimo agentų, dispečerių, rampos agentų“, – apie siūlomas darbo vietas pasakojo „Litcargus“ personalo direktorė Asta Jurėnaitė.
LNK stop kadras.
Anot Civilinės aviacijos asociacijos, šią akimirką rankų trūksta aptarnauti lėktuvus ant žemės – dar 150 lėktuvo įgulos ir net 250 orlaivių mechanikų bei inžinierių.
„Steigiasi naujos įmonės, atsiranda naujos avialinijos, aviacijos sritis augs. Tai reiškia, ir aviacijos specialistų poreikis tikrai augs“, – tikino „Vilnius Tech“ A. Gustaičio aviacijos instituto prodekanas Laurynas Šišovas.
Bet tokia specialistų stoka – ir dėl skrydžių alkio. Lietuvos oro uostuose balandį keleivių srautas išaugo 12 proc.
„Prasidėjus aviacijos vasaros sezonui, pastaruosius keletą mėnesių tikrai matome dviženklį procentinį augimą Lietuvos oro uostuose. Tai lemia ne tik noras keliauti, prasidėjęs atostogų sezonas, bet ir sugrįžtančios populiarios kryptys“, – aiškino Lietuvos oro uostų atstovas Martynas Jaugelavičius.
O iki metų pabaigos kelionių mastai gali pasiekti naują rekordą – skris 6 milijonai 800 tūkstančių žmonių.
„Viename orlaivyje jau talpiname 500 su virš keleivių. Tikrai keleivių skaičiai įspūdingi. Turbūt kelionių alkis ir įspūdžių alkis traukia vis daugiau žmonių“, – svarstė A. Jurėnaitė.
LNK stop kadras.
Kai kuriose kryptyse jau ima trūkti ir lėktuvų.
„Žinome, kokia situacija pasaulyje – trūksta lėktuvų. Lietuva nėra didelė populiacija, kur būtų populiaru skraidyti. Didžioji dauguma krypčių, kurios įdomios, pasiekiamos su tarpiniais persėdimais oro uostuose“, – aiškino „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė Žydrė Gavelivelienė.
Kai tokie tempai, darbuotojų gali staigiai ir neatsirasti. Ar tai nesujauks keliaujančių planų? O gal oro uostuose formuosis eilės?
„Skrydžių sauga ir punktualumas – tą stengiamės užtikrinti, tik kolegoms tenka didesni krūviai“, – sakė „Litcargus“ personalo direktorė.
„Lietuvos oro uostai tokios problemos nejaučia. Prieš keletą metų padarėme sprendimus, kad turėtume reikiamą darbuotojų skaičių, ypač kritiniuose momentuose, kaip aviacijos saugumo patikra, ir tikimės, kad partneriai, dirbantys Lietuvos oro uostuose, ras reikiamą skaičių darbuotojų, kad visi kelionės etapai vyktų sklandžiai“, – tikino Lietuvos oro uostų atstovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ramina ir universitetas – kasmet įstoja virš 100 studentų ir jų vis daugiau. Populiariausia – aviacijos mechanikos inžinerijos specialybė.
„Pastaraisiais metais įvairių sričių inžinerijos studijomis susidomėjimas didėja – ne išimtis ir aviacijos studijos. Priėmimo rezultatai išlieka stabilūs ir netgi auga“, – teigė „Vilnius Tech“ A. Gustaičio aviacijos instituto prodekanas.
Pažinti aviaciją iš kitos pusės – tai ne raketų mokslas. Kai kurios įmonės priima ir be patirties – apmoko pačios.
O pirmoms žinioms įgyti užtenka vos trijų mėnesių.
„Pradiniam etapui, kuris gali aptarnauti vieną iš paprastesnių aviakompanijų, kur jis jau gaudosi, kas vyksta“, – sakė „Litcargus“ mokymų instruktorius Artūras Cycarevas.
Kur žinių reikia gilesnių, įmonės apmoka būsimų darbuotojų studijas.
„Įmonės skiria ir skatinamąsias stipendijas. Manau, kad tai atsiperka, nes didžioji dalis studentų dar studijuodami jau dirba aviacijos ar aeronautikos srityje“, – kalbėjo „Vilnius Tech“ A. Gustaičio aviacijos instituto prodekanas.
Dauguma aviacijos sektoriaus specialistų uždirba daugiau nei šalies vidurkis.
Pavyzdžiui, tik ką pradėjęs skrydžių palydovas – iki 1,4 tūkst. eurų, o pilotas – iki 2,5 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.
Naujausi komentarai