„Kaip „kilmės šalis Lietuva“ mes Kiniją praradome. Tačiau siūlau galvoti apie lietuviškus produktus ir verslus, kaip apie „kilmės šalis Europa“ – europietišką kokybę reprezentuojančius gamintojus. Lietuva yra rimtas ir solidus ES atstovas, tik mes kažkodėl esame pernelyg prisirišę prie tautinio identiteto, kuris, išėjus iš siauro kaimyninių šalių konteksto, nebėra toks svarbus“, – sako Kinijoje veikiančios lietuviško kapitalo įmonės „LITAO Consultancy Group“ vadovė L. Bartusevičiūtė.

Padėdama europietiškiems produktams atrasi savo kelią į Azijos rinkas, įmonė dirba tik su maisto produktų eksportu, maistą visų pirma naudodama kaip kultūros pristatymo elementą.

„Europietiškas maistas ten suvokiamas kaip prabangos prekė, minutės sau prekė. Negana to, po pandemijos, kai daug kas Kinijoje ir aplinkinėse šalyse arba negali, arba bijo keliauti, europietiškas maistas tapo tarsi galimybe pakeliauti ir bent taip prisiliesti prie platesnio pasaulio, jo kultūros. Per maistą pasaulis ateina į kinų ar korėjiečių namus. Ne veltui naudojame šūkį „Mes žinome, kaip parduoti alkaniausiai pasaulio rinkai“, – pasakoja jau trylika metų Kinijoje gyvenanti L. Bartusevičiūtė.

Skaičiai rodo, kad per pandemiją Kinijos importuojamų maisto produktų skaičiai išaugo 20 proc., o kinų namų ūkis paprastai skiria apie 40 proc. savo mėnesinių išlaidų maistui.

Dar daugiau – pasak L. Bartusevičiūtės, kinai, ypač gaunantys aukštesnes pajamas, nepasitiki savo maisto gamintojais, kurių produktų sudėtis neretai skiriasi nuo tos, kuri nurodoma ant etiketės. „Pasiturintys kinai, pirkdami europietišką produktą, ieško saugumo, sveikumo ir gero skonio“, – pastebi ji.

Žengiantiems į Azijos rinką L. Bartusevičiūtė pataria pergalvoti savo produktą iš konkrečios šalies vartotojo perspektyvos, tačiau kartu nepamiršti ir globalaus konteksto. „Nuolat primename: jūs konkuruojate nebe su latviais ar lenkais, bet su tailandiečiais ar amerikiečiais“, – priduria įmonės vadovė.

Lietuva yra rimtas ir solidus ES atstovas, tik mes kažkodėl esame pernelyg prisirišę prie tautinio identiteto, kuris, išėjus iš siauro kaimyninių šalių konteksto, nebėra toks svarbus.

Kaip rodo jos patirtis, svarbi kiekviena detalė: jei pirmas žingsnis į rinką žengtas su netinkamai parinktu pakuotės dizainu, netinkamu pavadinimu ar netinkama kaina, gali būti, kad pataisyti to jau nebepavyks.

Azijos verslo atstovai taip pat labiausiai vertina tokias lietuvių partnerių kompetencijas kaip eksporto valdymas ir pasiruošimas prisitaikyti prie vietinių standartų. Pasak L. Bartusevičiūtės, ne mažiau svarbios ir į rinką žengiančios įmonės vertybės ir principai.

Kalbėdama apie aktualijas, ji pastebi, kad Rusijos agresija Ukrainoje nesudrebino Kinijos – priešingai, nei atsitiko Europoje. „Kinijoje finansinės krizės nėra, žmonės turi pinigų, o verslai pasiryžę mokėti avansinius mokėjimus už eksportą. Tikiu, kad būtent eksportas gali tapti rimta paspirtimi krizę išgyvenančioms šalims. Patrauklu ir tai, kad kritus euro vertei, mūsų infliacija nebeturi didelės įtakos, tad eksportuotos prekės kaina vartotojui praktiškai nepakyla“, – akcentuoja L. Bartusevičiūtė.

Neseniai LITAO kartu su dizaineriu Jonu Liugaila ir „Critical+Xwhy“ tyrimų ir dizaino agentūros komanda sukūrė virtualiąją priemonę „China Challenge“. Jos esmė paprasta: bet kas prisijungęs gali pamėginti atsakyti į 35–40 klausimų ir gauti atsakymą, kiek stiprios yra jo žengimui į Azijos rinkas reikalingos kompetencijos.