Nepamirštama ir šliuzo Kauno hidroelektrinėje įrengimo idėja, tai leistų Nemunu keliauti nepertraukiamai.

Šiuo metu baigiamas 25 mln. eurų vertės Nemuno gilinimo projektas, įrengta daugiau kaip 500 upės vagą reguliuojančių bunų.

„Iš esmės jau tą pirminį savo planą, pastatyti 500 bunų, jau esame pasiekę, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. – Kadangi pavyko taip suorganizuoti projektą, kad viršysime šitą planą apie 10 proc., tai dabar likusius tris mėnesius bus statomos papildomos bunos, kad pagerintume situaciją vandenyje. Džiaugiamės, kad šis projektas sėkmingai užsibaigs.“

Susisiekimo ministras Marius Skuodis šiuos darbus vadina strateginėmis investicijomis „50-iai, o gal net 100-ui metų į priekį“.

„Ką sako tie žmonės, kurie plaukioja, kad mes jau šiandien turime ir sraunesnę upę, ir gilesnę upę, o tai reiškia, kad mums nereikia kiekvienais metais valyti, nes upė valosi iš savęs“, – kalbėjo ministras.

Planuose – aukštupys, svajonėse – Neris

Pasak jo, baigus tvarkyti Nemuną nuo Kauno iki Kuršių marių, toliau galvojama apie jo aukštupį.

„Mes kalbame apie Alytų ir apie Birštoną, ir apie Druskininkus – savivaldybės tikrai laukia, verslai tikrai laukia, kada būtų galima investuoti“, – sakė jis.

Mes kalbame apie Alytų ir apie Birštoną, ir apie Druskininkus – savivaldybės tikrai laukia, verslai tikrai laukia, kada būtų galima investuoti.

V. Vinokurovas teigė, jog darbai aukštupyje pajudėti gali jau šiais metais.

„Prisiminkime, kad turime dar kelis šimtus kilometrų fantastinių Nemuno kilpų ir nerealių vietų turistauti aukštupyje nuo Kauno link Druskininkų, – kalbėjo jis. – Tai šiemet tikimės, kad ir tenai jau tęsime savo darbus ir galbūt pasieksime ir Alytuje sutvarkytą atkarpą.“

Šiuo metu direkcijos žemkasė dirba ties Birštonu, tikimasi darbus čia baigti per mėnesį, o tada judėti toliau.

„Tenai turime beveik 600 metrų įrengimo aplink salą. Tai bus dar viena vieta vieta Birštone laikyti laivus, atplaukti, žinome tą puikią infrastruktūrą Birštone, labai smagu atplaukti iš Kauno marių, tai tikrai manome, kad pagerės sąlygos“, – sakė V. Vinokurovas.

Kita svajone M. Skuodis vadino ir Neries pritaikymą laivybai, tačiau tam reikia net tik dar didesnių investicijų, bet ir aplinkosaugininkų leidimo.

„Mes galime norėti viską išvalyti čia ir dabar, bet vis dėlto aplinkosaugininkai lygiai taip pat turi tarti savo žodį. Bet tą sutvarkius mes lygiai taip pat turėtume visą kelią nuo Neries iki pat Kuršių marių“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto ministras nesiryžo spėlioti, kiek toks projektas galėtų kainuoti ar kada jis galėtų prasidėti.

Nemune – elektrinės baržos, šliuzas

M. Skuodis viliasi, kad jau kitais metais Nemune pasirodys ne tik daugiau pramoginių, bet ir krovininių laivų. Šiuo metu yra statoma barža bei planuojamas elektrinio stūmiko projektas.

„Yra suplanuotas elektrinio baržos stūmiko projektas. Projektas jau yra, jam iš Vyriausybės mes esame numatę iš Europos atsigavimo ir gaivinimo fondo skirti paskolą, nes tai yra atsiperkantis projektas. Lygiai taip pat Europos investicijų bankas yra padaręs didelę studiją ir pasiruošęs 50 proc. didelio projekto finansuoti – stūmikų statybos, ekologiškų elektrinių baržų statybos“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis vylėsi, kad galimybe investuoti į šį projektą susidomės ir verslas.

„Tokiu būdu mes galėtume sukurti visą krovininės laivybos parką, kuris Lietuvoje buvo tiesiog sunaikintas atkūrus nepriklausomybę“, – kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad vandens keliu krovinio iš Kauno iki Klaipėdos gabenimas yra perpus pigesnis nei vežant jį vilkiku.

Aš tikrai tikiu, kad jau Nemuną sutvarkius, jau kitais metais mes matysime ir krovininei laivybai kitą rezultatą.

„Aš tikrai tikiu, kad jau Nemuną sutvarkius, jau kitais metais mes matysime ir krovininei laivybai kitą rezultatą“, – sakė M. Skuodis.

Pasak V. Vinokurovo, į priekį juda ir iki 70 mln. eurų kainuosiantis Kauno hidroelekrinės šliuzo, leisiančio laivybai pritaikyti Nemuną nuo sienos su Baltarusija iki Kuršių marių, projektas.

Pasak jo, šiuo metu su elektrinės vadovybe yra suderintas pirminis veiksmų planas ir pradedami rengti projektiniai pasiūlymai bei poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

„Tai tikimės, kad per pusantrų-dvejus metus šita mega dokumentacija pavyks, išeis, ir viskas bus teigiamai. Tada bus klausimas pritraukimo lėšų, nes tikrai tai yra valstybinės svarbos projektas, ir kuomet jau turėsime visus sprendinius, laivyba bus stipriai pažengusi, tikimės kad tai atsiras“, – kalbėjo direkcijos vadovas.

Jo vertinimu, iki 2029-2030 metų „tikrai realu“ turėti šliuzą per Kauno hidroelektrinę.