Atsispyrė nuo dugno

Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas gerėjo antrą mėnesį iš eilės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) teigimu, vasarį jis buvo aukščiausias baldų gamybos sektoriuje, jo įmonėse fiksuotas ir didžiausias gamybos pajėgumų naudojimas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sutinka, kad, pažvelgus į dinamiką, optimizmo yra daugiau, tačiau prie to prisideda faktas, kad baldų gamybos įmonėse kritimas buvo santykinai didesnis nei kitose įmonėse. „2022 m. antrąjį pusmetį–2023 m. baldų sektorius buvo vienas iš pirmųjų, kuris itin neigiamai sureagavo į Ukrainoje prasidėjusio plataus masto karo ekonominius padarinius ir pradėjusias kilti bazines palūkanų normas. Prisimename ir gana sparčius darbuotojų atleidimus – kai kuriose įmonėse darbuotojų sumažėjo ir 20–30 proc. Vien tai atspindi, kad buvo greitai sureaguota ir nuosmukis buvo nemažas“, – primena T. Povilauskas.

Tačiau, pasak ekonomisto, didžioji dalis baldininkų įveikė nuosmukį ir nuo 2024 m. antrojo ketvirčio–2024 m. vidurio jau buvo stebimas atsigavimas: „Tačiau nuo žemo lygio, jei gerai pamenu, 2023 m. baldų gamyba krito maždaug 14 proc. Dabar, žiūrint į mėnesinius duomenis, baldų gamyba yra didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus.“

„Jeigu vertintume visų metų rezultatą, pastaraisiais metais baldų gamyba augo, atrodo, 2,5 proc. Negalima sakyti, kad jau grįžta į tą lygį, kuris buvo prieš 2023 m., bet dinamika yra gerėjanti“, – teigia T. Povilauskas.

Ekonomisto aiškinimu, tai atsiskleidžia ne tik vertinant pramonės gamybos mėnesinius rodiklius, bet ir darbuotojų skaičių. „Matome, kad nuo praėjusių metų pradžios darbuotojų skaičius baldų gamybos įmonėse didėja. Jeigu pažiūrėsime 2024 m. lapkritį, gruodį, 2025 m. sausį, šiame sektoriuje darbuotojų skaičius ir toliau auga, bet, aišku, jis dar nėra sugrįžęs į 2021–2022 m. lygį. Sakyčiau, blogiausi laikai pergyventi, užsakymai ir gamyba nuosaikiai didėja“, – konstatuoja jis.

Realybė: pasak J. Radzevičės, „SBA Home“ baldų gamybos įmonių pardavimai auga dviženkliais skaičiais, tačiau šio augimo didelę dalį lemia padidėjusi produkcijos kaina, o ne žymiai išaugęs gamybos mastas. / SBA nuotr.

Atsargus optimizmas

Pasak „SBA Home“ vadovės Jurgitos Radzevičės, šiuo metu baldų gamybos verslas Lietuvoje iš tiesų jau atsispyręs nuo dugno ir pereina į kilimo etapą. Tačiau dabartinis augimas yra nuosaikus, be ryškesnių šuolių. „Palyginę 2024 m. sausį su gruodžiu, matome, kad mūsų baldų gamybos įmonių pardavimai auga dviženkliais skaičiais, tačiau šio augimo didelę dalį lemia padidėjusi produkcijos kaina, o ne žymiai išaugęs gamybos mastas. SBA grupės baldų gamybos įmonėse augimą fiksuojame daugiausia dėl pradėtų gaminti naujų gaminių, padidėjusios kai kurių produktų paklausos ir dėl to užsakomų didesnių jų skaičių“, – aiškina J. Radzevičė.

„SBA Home“ jungia keturias SBA baldų gamybos įmones Lietuvoje: „Inno Line“, „Klaipėdos baldai“, „Visagino linija“, „Šilutės baldai“ ir logistikos centrą „Innovo logistika“. Šiose įmonėse dirba per 2 600 darbuotojų. J. Radzevičės teigimu, jos į ateitį žiūri su atsargiu optimizmu.

„Šiuo metu matome, kad Europos šalių ekonomikos atsigauna, tampa aktyvesnės. Centriniams bankams mažinant bazines palūkanas, aktyvėja nekilnojamojo turto (NT) rinka. Tai tiesiogiai veikia baldų pardavimus ir lemia didesnius užsakymus gamintojams“, – pasakoja ji.

Tačiau naujų iššūkių gali sukelti nauja JAV muitų politika.  Neaišku, kaip ji gali paveikti prekybą globaliu mastu. „Pasaulio ekonomikai reikšmingi gali būti ir geopolitiniai įvykiai – JAV, ES veiksmai siekiant susitarti dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos arba paliaubų, konflikto Gazos Ruože sprendimai. Tai itin svarbūs faktoriai, nuo kurių priklausys, ar gana optimistiški ne tik baldų gamintojų, bet ir kitų verslų lūkesčiai išsipildys“, – situaciją aiškina J. Radzevičė.

Manau, kad visos subsidijos turi būti skirtos mūsų krašto ir Ukrainos gynybai. Manau, kad šis vienas iššūkis užgožia visus kitus.

Išnaudojo aplinkybes

Vokietija vis dar išgyvena sunkų laikotarpį, vietos gamintojams trūksta užsakymų, todėl jie yra labiau linkę ieškoti patikimų partnerių, kurie galėtų pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį. Atrodo, Lietuva sugebėjo pasinaudoti šia situacija.

„Pagal tai, kur eksportuoja lietuviai, aiškus augimas matyti būtent Vokietijos linkme. Nuo 2024 m. antrojo ketvirčio ten baldų eksportas yra auga. Švedija yra antra rinka, joje augimą tikriausiai pamatysime tik šiais metais. Svarbios rinkos – Norvegija, kitos Šiaurės šalys, JAV. Europoje 2022–2023 m. baldų pirkimai gerokai sumažėjo, bet JAV buvo ta rinka, kur buvo norima daugiau eksportuoti, tai turbūt irgi davė rezultatų“, – dėmesį atkreipia T. Povilauskas.

„Mūsų baldininkai yra gana konkurencingi, nepaisant, kad baldų pirkimai pernai Europoje dar stagnavo. Lyginant mūsų šalies baldininkų gamybą su kitais, esame vieni pirmųjų Europoje pagal gamybos atsigavimą 2024 m. Tai rodo, kad ne pati rinka augo, bet tiesiog paėmėme dalį kitų gamintojų užsakymų – tai ir yra tas žiaurusis konkurencijos žaidimas“, – priduria ekonomistas.

Anot J. Radzevičės, Į Vokietiją SBA baldų gamybos įmonės eksportuoja kiek daugiau nei dešimtadalį gaminių, tad sudėtinga ekonomikos situacija joje labai reikšmingos įtakos pardavimams neturi. „Tačiau tai svarbi mums rinka, todėl per gamybos efektyvumą stengiamės mažinti produkcijos savikainą, kad tai pajustų ir pirkėjas, o tai vėliau grįžtų pas mus didesniais užsakymais“, – sako ji.

„Šiuo metu produkcijos pardavimai daugiausia auga dėl naujų gaminių. Kai kurie baldai itin populiarūs ir kaskart jų užsakoma vis daugiau. Trys mūsų įmonės šiuo metu dirba visa jėga – keturiomis pamainomis: „Inno Line“, „Klaipėdos baldai“ ir „Visagino linija“. „Šilutės baldai“ taip pat didina gamybos mastą ir, jei prognozės pasitvirtins, šiemet bus dviženklis pardavimų augimas“, – viliasi J. Radzevičė.

Pavojus: P. Narbutas pabrėžia, kad geopolitinė situacija yra labai neapibrėžta, o biuro baldai yra tai, ko įmonės, esant nepalankioms verslui aplinkybėms, gali lengviausiai atsisakyti. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Kita rinka

Neseniai praėjusių metų rezultatais pasidalijo biuro baldų gamintoja UAB „Narbutas International“. 2024 metus ji užbaigė pelningai, numato tolesnį augimą ir investicijas – stato dar vieną gamyklą Ukmergėje, kuri leis patenkinti visame pasaulyje didėjančią lietuviškų biuro baldų paklausą. Šiuo metu tarptautinė kompanija savo produkcija prekiauja daugiau nei 60-yje šalių.

Kompanijos įkūrėjas ir vadovas Petras Narbutas akcentuoja, kad didžiausi Lietuvoje baldų gamintojai, kurių pardavimai lemia šalies eksporto statistiką, gamina buitinius baldus ir juos parduoda tokiems rinkos žaidėjams kaip IKEA tinklas. „Mes gaminame biuro baldus, ir biuro baldai yra visai kita rinka“, – aiškina P. Narbutas.

Prasidėjus pandemijai, daugybė žmonių buvo priversti biurus iškeisti į namų erdvę, todėl pradėjo masiškai pirkti namams skirtus baldus. Biuro baldai liko nuošalyje. „Kai, matyt, žmonės pakankamai apsipirko, staiga buitinių baldų gamintojus ištiko krizė“, – sako P. Narbutas.

Dabar situacija pasikeitė – žmonės grįžta į biurus, tačiau ir patys biurai keičiasi. Kaip sako P. Narbutas, kalbant apie buitinių baldų tendencijas, gali keistis spalvos, dizainas, bet, pavyzdžiui, miegamųjų baldų esminės miegojimo technologijos beveik nesikeičia. O biure technologinių pokyčių nestinga.

„Kai pradėjome nuo stalo kompiuterių, jie buvo dideli, galingi, buvo spausdintuvai, reikėjo didelių stalų, o dabar yra nešiojamieji kompiuteriai. Paskui žmonės iš kabinetų perėjo į atviras erdves. Dabar įvyko technologinis pokytis, susijęs su tuo, ką žmonės veikia biure. Šiandien, kai žmogus dirba prie darbo stalo, jis dirba namie su nešiojamuoju kompiuteriu, o į darbą eina pabendrauti, aptarti darbus, pristatyti prezentacijas, – biuruose įvyko daug technologinių pokyčių“, – kad šiame segmente dirbti nenuobodu, pabrėžia Lietuvoje veikiančio „Narbutas“ prekių ženklo vadovas.

„Anksčiau biure kiekvienam reikėjo stalo, dabar nebereikia. Kiekvienam reikėjo didelės spintos dokumentams ir dar šalia spintelės asmeninėms reikmėms, o dabar reikia vis mažiau, nes žmonės į biurus ateina trumpam. Atsirado daiktadėžių, kuriose galima laikyti rankinę ar batus; kilnojamo aukščio stalų. Biuro baldų įvairovė labai prasiplėtė, atsirado ir akustinių sprendimų, tylos kambariai, – ten žmonės dirba, posėdžiauja, vyksta pokalbiai“, – tęsia jis.

Permainos: nors po pandemijos darbuotojai vis dažniau grįžta į biurus, jie jau atrodo kitaip – šiame segmente nestinga technologinių pokyčių, nes reikia reaguoti į darbo organizavimo naujoves. / „Narbutas“ nuotr.

Du prieštaringi poliai

Visus įvardytus produktus gamina „Narbutas“ ir juos parduoda užsienyje. Pastaraisiais metais didžiausios įmonės eksporto rinkos buvo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, JAV, Belgija. 2024 m. pagal pardavimus labiausiai augusios rinkos buvo JAV, Prancūzija, Graikija, Nyderlandai ir Austrija.

Tačiau P. Narbutas pabrėžia, kad dabar geopolitinė situacija – labai neapibrėžta, o biuro baldai yra tai, ko įmonės gali lengviausiai atsisakyti: „Tai lengviausiai sustabdomos investicijos. Visiems ekonomikos neramumams, sukrėtimams ar kitiems pasikeitimams mūsų rinka yra labai jautri.“

„Dabar stovime ant dviejų polių. Vienas iš jų yra rinkos augimas, o kitas – Europoje, Vokietijoje stojanti ekonomika ir visame pasaulyje kylantis nerimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos, dėl karo. Nežinome, kaip mūsų situaciją nulems tokie du priešingi veiksniai, nežinome, koks bus galutinis rezultatas“, – neslepia P. Narbutas.

„JAV pernai sparčiai augome, bet dabar – visiška suirutė, net bijoma užsakyti importuojamų baldų, nes nežinia, kokie muitai atsiras, kol tie baldai atkeliaus. Sulaukiame klausimų, žinių, kad reikia ruoštis, bet kam ruoštis – nelabai žinome. Iš JAV pusės kol kas nėra gerų žinių. Nelabai suprantu, kodėl D. Trumpas nutarė kariauti su visu pasauliu, išskyrus Rusiją“, – susirūpinimo ateitimi neslepia P. Narbutas.

Kinija jau skelbia apie atsakomuosius muitus JAV, P. Narbutas tikisi, kad ir ES prireikus imsis analogiškų veiksmų. „Kiek mes nukentėsime nuo nežinia kodėl paskelbtų karų – neaišku“, – sako jis.

„Kol kas yra sulėtėjimas, pažiūrėsime, kaip koreguoti savo veiksmus, bet gal viskas bus gerai“, – priduria verslininkas.

Europos šalių ekonomikos atsigauna, tampa aktyvesnės. Centriniams bankams mažinant bazines palūkanas, aktyvėja NT rinka. Tai tiesiogiai veikia baldų pardavimus ir lemia didesnius užsakymus.

Strateginio planavimo rizika

Nors įvairūs rodikliai leidžia daryti prielaidas, kad 2025 m. baldų pramonė turėtų augti, įvairios rizikos neleidžia nusiraminti. T. Povilauskas pabrėžia, kad JAV yra Lietuvos baldų eksporto rinkos penketuke: „Jei atsirastų 25 proc. importo tarifas, eksportas pabrangtų ir neišvengiamai darytų neigiamą įtaką. Šie karai baldų sektoriui yra labai aktualūs.“

Vis dėlto, situacija kol kas nėra žymiai pasikeitusi, todėl SBA grupės baldų gamybos įmonės šiais metais planuoja plėtrą globalioje rinkoje. „2025 m. esame numatę istoriškai didžiausias investicijas. SBA grupė priėmė strateginį sprendimą – žengti į JAV rinką ir investuoti į naują gamyklą Šiaurės Karolinos valstijoje. Jai įrengti ir bus skirta didžiausia šiais metais numatytų investicijų suma – maždaug 68 mln. eurų. Šis projektas yra unikali galimybė Lietuvos talentams pasinaudoti proga karjeros siekti JAV. Jau dabar kviečiame profesionalus, sukaupusios kelerių metų patirtį baldų gamyboje, prisidėti prie naujos, ypač robotizuotos baldų gamyklos komandos“, – dalijasi J. Radzevičė.

Apsukrumas: anot T. Povilausko, Lietuvos baldų gamintojai yra gana konkurencingi, nepaisant, kad baldų pirkimai pernai Europoje dar stagnavo. / R. Lukoševičiaus / BNS nuotr.

„Ypač laukiame kandidatuojančių įrengimų operatorių, elektrikų-automatikų, mechanikų, kuriems padėsime persikelti į JAV ir garantuosime tenykštes rinkos sąlygas atitinkantį atlygį, papildomas naudas ir socialines garantijas, – tęsia ji. – Tikiu, kad šis projektas išjudins darbo rinką ir Lietuvoje, nes kviečiame siekti karjeros kandidatus į atsilaisvinusias pozicijas SBA grupės įmonėse Lietuvoje. Beje, investicijas paskirstome daugmaž tolygiai – tiek į gamyklą JAV, tiek ir į Lietuvoje veikiančias SBA grupės įmones, kad jos galėtų imtis naujų produktų gamybos ir didintų efektyvumą.“

Didžiausias iššūkis verslui – kaip elgtis su ilgalaikiais strateginiais planais, kaip jų nesustabdyti, nes gal karo ir nebus. Tačiau gal strateginių planų ir nerengti, nes gal vis dėlto karas bus? Kaip išlaviruoti su investicijomis?

Pasak J. Radzevičės, šiuo metu, atsigaunant paklausai, auginama gamybos apimtis ir vienas didžiausių iššūkių – kvalifikuotų darbuotojų stygius. „Ypač rinkoje jaučiamas operatorių, vyr. operatorių, elektrikų-automatikų trūkumas. Ugdymo įstaigos reikiamo jų skaičiaus neparengia, todėl patys skiriame resursus ir juos apmokome. Tad ne minimalaus mėnesio atlyginimo, kurį gauna itin maža dalis mūsų darbuotojų, didinimas šiuo metu yra iššūkis, o žymiai geriau apmokamų kvalifikuotų darbuotojų trūkumas rinkoje“, – akcentuoja ji.

„Jų poreikis didėjant automatizacijai ir robotizacijai mūsų įmonėse nuolat auga, yra vienas iš esminių iššūkių, kurių neišsprendus, Lietuvos kaip šalies konkurencingumas gali susilpnėti, o ekonomika – strigti“, – sako „SBA Home“ vadovė.

Kad darbuotojų trūkumas yra vienas iš didžiausių pastarųjų kelerių metų iššūkių, pripažįsta ir P. Narbutas. Tiesa, jo kompanija, panašiai kaip ir SBA grupė, šiemet irgi turi svarbių plėtros planų už Atlanto: „Narbutas“ Vašingtone ketina atidaryti jau tryliktą savo saloną. Tačiau dabar įmonės vadovas mano, kad didžiausias iššūkis Lietuvai ir jos piliečiams – nerami geopolitinė situacija, kuri gali apversti visas prognozes ir planus.

„Turime ruoštis karui. Didžiausias iššūkis verslui – kaip elgtis su ilgalaikiais strateginiais planais, kaip jų nesustabdyti, nes gal karo ir nebus. Tačiau gal strateginių planų ir nerengti, nes gal vis dėlto karas bus? Kaip išlaviruoti su investicijomis?“ – klausia P. Narbutas.

„Manau, kad tas klausimas svarbus ir valstybei. Neseniai kalbėta, ar nereikia remti subsidijomis tų, kurie nukentės nuo muitų. Aš manau, kad dabar teikti subsidijas, pavyzdžiui, biuro baldams, būtų keista. Manau, kad visos subsidijos turi būti skirtos mūsų krašto ir Ukrainos gynybai. Manau, kad šis vienas iššūkis užgožia visus kitus“, – neabejoja jis.

„Vadyba yra sprendimų priėmimas neapibrėžtumo sąlygomis arba neturint informacijos. Savo įgūdžius dabar ypač reikia tobulinti, o kaip pasiseks išlaviruoti tokiomis neapibrėžtumo sąlygomis – matysime“, – sako P. Narbutas.