"Mūsų turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad įtakos šiam naujam šuoliui turėjo kelios socialinės grupės. Pirmoji – iki registracijos nedirbę žmonės – studentai, moksleiviai. Jų užsiregistravo 3 022. Antroji – veiklą pagal verslo liudijimus vykdę asmenys – jų užregistruota 5 019. Trečioji didesnė grupė – atleistieji darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu – iš viso 488 žmonės", – praėjusios savaitės situaciją komentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pasak Užimtumo tarnybos, tuo pačiu metu fiksuojamas rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Rugpjūčio pradžioje buvo per 17 tūkst. neužimtų darbo vietų – daugiausia nuo tada, kai buvo pradėta skelbti ši statistika. Be to, šią vasarą Lietuvoje į darbą priimamų žmonių skaičius yra gerokai didesnis nei atleidžiamų.

O kokia darbo rinkos situacija kaimyninėse šalyse? Kaip informavo Lenkijos institucijos, nedarbo lygis šioje kaimyninėje šalyje yra 6,1 proc. Palyginti su 2019 m. vasara, šis rodiklis pakilo tik 1 proc. Pandemijos poveikį ekonomikai mažinantys paketai darbdaviams ir darbuotojams Lenkijoje daugiausia susiję su mokesčių lengvatomis, subsidijomis ir mokėjimų atidėjimais, teigia Užimtumo tarnyba.

Latvijoje nedarbo lygis rugpjūtį siekė 8,4 proc. Sausį šis rodiklis buvo 6,2 proc. Pagal vyriausybės planą, šalyje iki gruodžio 31 d. yra mokamos subsidijos darbdaviams.

Estijoje šis rodiklis rugpjūtį pasiekė 7,8 proc. (metų pradžioje buvo 5,1 proc.). Kaip ir kitose šalyse pagrindinė ekonominės paramos priemonė Estijoje yra subsidijos darbdaviams, kurie atitinka kelis esminius kriterijus: yra netekę 50 proc. apyvartos ar pajamų (palyginti su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais) ir sumažinę darbuotojų užimtumą 30 proc., o atlyginimus – 50 proc. Dėl subsidijų buvo galima kreiptis iki liepos 31-osios.