Latvijos netektys

Tai liudija Latvijos uostų rezultatai. Per penkis mėnesius Rygos uosto krova sumažėjo 10 proc. Ji siekė 15,51 mln. tonų. Ventspilio uosto krova per tą patį laiką smuko 23 proc. iki 8,95 mln. tonų.

Rygos uostas netenka rusiškų anglių (kritimas – 19,5 proc.). Antroje vietoje pagal netektis – naftos produktai – 14,8 proc. Abu šie kroviniai sudaro apie 60 proc. Rygos uosto krovos.

Venstpilio uoste nuo 27 iki 60 proc. krovą mažina tos kompanijos, kurios krovė naftą ir jos produktus, naftos chemijos produktus. Ventspilio uoste nežymiai daugiau krauta tik amoniako ir gerokai daugiau – net 19 proc. – grūdų.

14 proc. sumažėjusi bendra Latvijos uostų krova, kuri per penkis mėnesius siekė 27,4 mln. tonų, kirto šios šalies geležinkeliams (pervežimai mažėjo apie 20 proc.), automobilių transportui (mažėjimas apie 8 proc.). Apie 12 proc. mažiau naftos pumpuota ir iš Rusijos į Latviją nutiestais vamzdynais.

Pokyčiai Rusijoje

Sparčiai mažėjantys krovinių kiekiai tapo pagrindine pokalbių tema vykusioje „Transbaltica“ konferencijoje.

Nors Latvijos transporto ministerija tikisi, jog tranzito srityje tęsis bendradarbiavimas su Rusija, ekspertai pataria ieškoti būdų kuo pakeisti iš Latvijos į pačios Rusijos uostus pasitraukiančius krovinius.

Krizė Rusijoje ir joje sumažėję krovinių kiekiai greitai keičia Rusijos transporto kompanijų darbo stilių. Jos ėmė branginti kiekvieną klientą, keičia savo darbo stilių, diegia uostuose modernesnes technologijas. Tai daryti leidžia į Ust Lugą, Bronką investuotos milijardinės lėšos.

Rusijos uostų krova šiemet yra 5,9 proc. didesnė nei pernai. Bendrai visi Rusijos uostai per 5 mėnesius krovė 286 mln. tonų krovinių.

Baltijos jūros baseine Rusijos uostų krova siekė 97 mln. tonų. Ji 2,6 proc. didesnė nei pernai per 5 mėnesius. Ust Lugos uostas padidino krovą 4,4 proc. iki 37,97 mln. tonų, Primorsko – 11,9 proc. iki 27,43 mln. tonų. Tuo pat metu Sankt Peterburgo uosto krova mažėjo 8,1 proc. iki 19,96 mln. tonų, Kaliningrado uosto – 2,7 proc. iki 5,23 mln. tonų.

Bendrai Baltijos jūros Rusijos uostuose mažėjo anglių, medienos, metalų ir naftos produktų krova, bet žymiai augo trąšų ir grūdų krova.

Kita vertus prekybos apimtys mažėja ne tik rytų Baltijos regione, Europoje, bet ir Kinijoje, Indijoje. Pasaulio transporto sistemoje vyksta globaliniai pokyčiai.

Augimas lėtėja

Džiugu, kad Klaipėdos uostas regione didėjant konkurencijai sugeba išsilaikyti ir netgi didinti krovą. Ji per penkis mėnesius siekė 16,69 mln. tonų ir buvo 7,2 proc. didesnė nei pernai per tą patį laiką.

Šiemet gegužė, kai krauta 3,4 mln. tonų, yra geriausias visų laikų gegužis. Bet tokio atotrūkio, koks buvo metų pradžioje jau nebėra. Šiemet gegužę, palyginti su praėjusiais metais, augimas tik 0,5 proc.

Ar Klaipėdos uostą taip pat jau pradės veikti visus rytinės Baltijos didžiuosius uostus apimantis krovinių badas?

Tai, kad netekdami rusiškų krovinių Latvijos uostai vis agresyviau Baltarusijoje ieško kuo juos pakeisti, gali atsiliepti Klaipėdos uosto krovai.

Kita vertus nestabilumas Ukrainoje Klaipėdos uostui taip pat galėjo turėti įtakos. Pasigirdo ekspertų vertinimų, kad dalį krovinių, kurie keliaudavo per Ukrainos uostus, Baltarusija permetė į Klaipėdos uostą.

Ukrainos uostų krova per 5 mėnesius krito 11,4 proc. Iš viso krauta 53,44 mln. tonų. Tačiau tendencija tokia, kad Ukrainos uostuose krovinių eksportas liko beveik to paties lygio kaip ir pernai. Labiausiai sumažėjo į Ukrainos uostus atplukdomų krovinių kiekiai. Ir tai gali būti siejama tik su pačios Ukrainos ekonominiais sunkumais.