Strateginiu ir istoriniu pasiekimu pavadintas šią savaitę įvykęs elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimas. Lietuva elektros tiltais nuo šiol susieta su Lenkija ir Švedija. Tai, po Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, dar vienas žingsnis energetinės nepriklausomybės link.

Briuselyje, kur šią savaitę vyko ES Vadovų tarybos susitikimas, Lietuva įvardinta kaip Europos energetinio saugumo lyderė. Lydere ir patikima partnere mūsų šalis vadinama ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Johno Kerry laiške. Tačiau ir toliau išlieka svarbiausias darbas – sinchronizuoti Lietuvos elektros tinklą su Vakarų Europos tinklu. O čia reikia susitarti visoms trims Baltijos valstybėms ir Lenkijai. Kol kas tokio susitarimo nėra, laikas jau ima spausti, o politikos analitikai netgi pastebi, kad po 25-erių nepriklausomybės metų Baltijos valstybių negalima pavadinti regionu, dirbančiu kartu ir siekiančiu bendrų tikslų.

Jungtys Baltijos šalims atveria galimybę pirkti elektrą už rinkos kainą Švedijoje ir Europoje, tačiau tai nepadidina mūsų regiono energetinio saugumo. Elektrą šiomis jungtimis pirksime per srovės keitiklius, nes Baltijos valstybės vis dar yra BRELL žiede, kuris jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir Rusiją. BRELL –  viena iš sudėtinių Rusijos energetikos sistemos dalių. Jo darbą reguliuoja dispečeriai Maskvoje. Anot energetinio saugumo eksperto, Rusija jau ne kartą įrodė, kad energetiką naudoja kaip politinį ginklą.

„Normaliomis sąlygomis niekas šito nedarytų, bet pasidarius labai aštriai situacijai, kad ir ne karo, bet arti konfliktinės situacijos, gali ryžtis ir tokiems veiksmams kaip trikdžiai tinkle ir netgi sutrikimai tiekime“, – sako VDU rektorius, Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Tuo metu naujosios jungtys atveria galimybę Rusijai prekiauti savo elektra Europoje. Politikai vis grasina blokuosią elektrą iš Lietuvos pašonėje statomų atominių elektrinių Baltarusijoje Astrave ir Kaliningrado srityje. Jos statomos nesilaikant tarptautinių standartų, be Lietuvos sutikimo.

Tačiau Rusija gali eksportuoti pigią elektrą per Lietuvą iš vienuolikos RBMK reaktorių, kurie BRELL žiede išrikiuoti prie Baltijos šalių.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad penktadienį Leningrado atominės elektrinės antrajame bloke trūko reaktoriaus aušinimo sistemos vamzdis, iš pastato išsiveržė garo debesis, darbuotojai skubiai išleisti namo. Energetikų miesto Sosnovyj Boro administracijos vadovas prašė gyventojų nepasiduoti panikai. Leningrado atominės vadovybė neigia, kad į Suomijos ir Estijos pusę pasukęs garo debesis yra radioaktyvus. Aplinkosauginių taisyklių nepaisymas – rimta priežastis Europos Sąjungai atsisakyti pirkti rusišką elektrą, nors ji ir pigesnė. Energetikos ministras sako, kad yra būdų atriboti Rusiją, tačiau dėl to reikia susitarti.

„Tai yra mokesčiai ir importo arba eksporto tarifai. Bet viena šalis to padaryti negali. Visos šalys turi susitarti taikyti vienodus tarifus“, – teigia energetikos ministras Rokas Masiulis.

Tačiau Baltijos šalys demonstruoja nesugebėjimą susitarti net dėl svarbiausių regiono projektų.

Lietuva siekia sinchronizacijos per Lenkiją su žemyninės Europos tinklais UCTE, kuriems priklauso beveik visa Europa bei Turkija. Tuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo tinklų valdymą perimtų Europos perdavimo sistemos dispečeriai.

Prieš dvejus metus Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad ES finansiškai rems šį Baltijos valstybių siekį.  Pernai sudarytas veiksmų planas. Tačiau dabar aiškėja, kad lenkai nežino, koks VAE likimas, todėl stringa antros jungties su Lietuva „LitPol link-2“ statyba. Lenkijos elektros perdavimo sistemos vadovas tikina, kad tik po to, kai bus apsispręsta dėl VAE, galės atsakyti ir į visus klausimus, susijusius su Baltijos šalių sistemų sinchronizavimu.

„Aiškiai turėtume žinoti, kokia VAE ateitis, nes šitos elektrinės poveikis mūsų energetikos sistemai bus svarbus“, – sako Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas dr. Henrykas Majchrzakas.

Lietuvos pusė tikina, kad be antros jungties su Lenkija sinchronizuoti elektros sistemų darbą būtų sudėtinga. Ir nesvarbu, bus VAE, ar ne.

„Kiek susiję „LitPol link-2“, tai jo pagrindinis tikslas būtų sinchronizacija. Ar būtų atominė, ar jos nebūtų, tai nėra susiję klausimai“, – teigia energetikos ministras.

Buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad kaimyninė Lenkija, sutikusi dirbti vienu režimu su Baltijos šalimis, turėtų prisiimti pareigą garantuoti ir elektros tiekimo patikimumą.

„Mano supratimu, tai yra labai rimtas faktorius klausimas dėl Baltijos valstybių savarankiškos elektros gamybos. Nesant gamybai, kyla įvairių techninių niuansų, tokių kaip Baltijos valstybių savarankiško patikimumo energetinės sistemos, ekonominis naudingumas. Ar tai nebūtų mūsų vartotojų pinigų investavimas į infrastruktūrą, kuria naudosis trečiosios šalys, einant į sinchronizaciją ir neturint gamybos. Tai akivaizdžiai tie klausimai kol kas neatsakyti“, – sako buvęs energetikos ministras.

Dabar aiškėja, kad estai siūlo Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimą su gerokai mažesniais šiaurės šalių tinklais NORDEL per Suomiją.

„Mes nusprendėme atlikti studiją, kuri parodytų, kuris sinchronizavimo būdas yra efektyviausias ir logiškiausias. Pažiūrėję į studiją galėsime apsispręsti, ar sinchronizaciją atlikti su Skandinaviją, ar per kitą mažesnį regioną“, – aiškina Estijos premjeras Taavi Roivas.

Jaroslavo Neverovičiaus nuomone, atmesdami pasirinktą klasikinį sinchronizavimo būdą antžeminėmis oro linijomis per Lenkiją, estai demonstruoja siekį vilkinti laiką – jų pasiūlymas inovatyvus, tačiau dar niekur neišbandytas

„Greičiausiai gali reikšti, kad nėra rimtai traktuojamas tas pasiūlymas ir ieškoma kažkokių būdų, kaip pratęsti tą pokalbį, nepasakant tiesiogiai, kad tai nėra prioritetas arba tas tikslas jau nėra aktualus“, – mano J. Neverovičius.

Tad  ar nenutiks taip, kad vienintelis bendras projektas, dėl kurio susitarė Lietuva, Latvija ir Estija – 1989 m. vykusi „Baltijos kelio“ akcija?

„Baltijos šalių vienybė  kuo toliau tuo labiau, per pastaruosius 25 metus yra labiau retorinis teiginys, nes praktikoje mes matome konkurenciją, išsiskiriančius interesus, ir, netgi sakyčiau, nepasitikėjimą. Dujų LNG terminalo projektas buvo vienas tokių pavyzdžių, kai buvo kalbama iš pradžių kaip apie regioninį projektą, o galiausiai Lietuva turbūt iš dalies nepasitikėdama Latvija, nusprendė daryti vienašališką projektą. Akivaizdu, kad kalbėti apie regioną, kaip siekiantį vieningų tikslų ir galbūt dirbantį kartu, mes negalime“, – teigia Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Linas Kojala.

Europos Komisija ragina Baltijos šalis kuo greičiau rasti bendrą sprendimą, dėl kurio sinchronizacijos varianto – su UCTE ar su NORDEL – jos yra susitarusios. Ir tai padaryti reiktų vos ne kitąmet, nes 2020-aisiais ES struktūrinių fondų parama Baltijos šalims baigsis. Manoma, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL žiedo ir įsijungimas į žemyninę Europą gali kainuoti iki 800 mln. eurų.