Restorano virtuvėje darbas verda nuo ryto, visi staliukai jau užsakyti. Nors šeimininkas svečių gausa nesiskundžia, pastebi, kad žmonių įpročiai keičiasi, jie vis labiau taupo.

„Anksčiau daugiau išleisdavo ir alkoholiniams gėrimams, imdavo pilnesnį paketą, pasirinkdavo digestyvą, šampaną, dabar šito nėra. Eina dėl maisto, pasimėgauti maistu, tai jų krepšelis yra sumažėjęs“, – šnekėjo restorano „Ertlio namas“ vadovas ir šefas Tomas Rimydis.

Nuo naujų metų maitinimo sektoriui panaikinta 9 proc. PVM lengvata. Ją panaikinus į biudžetą papildomai tikimasi surinkti 140 mln. eurų.

„Kažkaip tyli apie tuos kitus mokesčius. Nebebus nei pelno mokesčio, nei „Sodros“. Dar labai norėtųsi žinoti, mūsų paskaičiavimais, turėtų būti apie 27 mln. pašalpų sumokėti, nes žmonės, kurie neteks darbo, eis pašalpų“, – nurodė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Restoranai skundžiasi, kad mokesčių našta jiems nebepakeliama, todėl kai kurie artimiausiu metu kels kainas 10 proc.

Atvažiuoju du kartus per metus. Jei prieš 10 metų kiekvieną dieną galėjau ir pusryčiauti, ir pietauti, ir vakarieniauti, dabar tik arba pietūs, arba vakarienė.

„Kada baigėsi PVM lengvata, grąžino mums 21 proc., užkrovė mokesčių naštą, Puntuką po kaklu. Kiekvieną mėnesį jų gausa, skaičiuoji kiekvieną centą, kad juos sumokėtum. Tai, mano nuomone, yra neteisinga, kad Vyriausybė, valdžia neskatina mokėti mokesčių, o skatina restoranų sektorių bėgti į šešėlį“, – kalbėjo T. Rimydis.

Kainos restoranuose jau dabar stebina ne tik vietinius, bet ir užsienio lietuvius.

„Atvažiuoju du kartus per metus. Jei prieš 10 metų kiekvieną dieną galėjau ir pusryčiauti, ir pietauti, ir vakarieniauti, dabar tik arba pietūs, arba vakarienė“, – pasakojo pašnekovė.

Nuo metų pradžios šalyje bankrutavo 33 restoranai. Maitinimo sektoriaus apyvarta per septynerius mėnesius, palyginti su tuo pat laiku pernai, krito beveik 8 proc.

„Skamba kaip smulkaus verslo genocidas, tik aš niekaip negaliu suprasti, kokia yra to priežastis“, – pabrėžė E. Šiškauskienė.

Tos pačios problemos visose Baltijos šalyse. Latvijoje didžiąją dalį užsienio turistų iki karo sudarė rusai. Jų beveik neliko, tad maitinimo sektoriui – krizė.

„Tam, kad restoranai galėtų padengti infliacijos sukeltus nuostolius, savininkai moka iš savo pačių kišenės, savo atlyginimų. Pelnas kritęs, didžioji dalis dirba nuostolingai“, – aiškino Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Andris Kalnins.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Estijoje, siekiant surinkti lėšų šalies gynybai, PVM planuojama didinti iki 24 proc.

„Be šio mokesčio kalbama ir apie kitų mokesčių didinimą. Mūsų sektoriui tai kelia didžiulių problemų. Bene didžiausią pelno dalį atiduodame darbuotojų algoms. Taigi, dar didesni mokesčiai būtų nepakeliami“, – tikino Estijos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Killu Maidla.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių PVM mokestis maitinimo sektoriui yra mažesnis. Vidurkis 12,5 proc. ir tai nėra tik laikina alternatyva.

„Jau ateities numatomai Vyriausybei tai bus vienas iš klausimų, ar atsiras biudžete lėšų tam tikroms paskatoms šiam sektoriui“, – šnekėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Baltijos viešbučių ir restoranų asociacijos žada dar kalbėtis su valdžia, tačiau nesulaukusios pagalbos – spalio pabaigoje planuoja streiką.

„Norime atkreipti politikų dėmesį, nes atrodo, kad jie nesupranta, koks svarbus maitinimo sektorius mūsų šalių ekonomikai“, – aiškino A. Kalnins.

„Visi vieningai esame apsitarę, kaip darysime, ką darysime ir kaip tai atrodys, esam sutarę, bet dabar bandysim dar apeliuoti į politikus“, – tvirtino E. Šiškauskienė.

„Tai bus lyg demonstracija – parodysime visuomenei, ką išgyvename. Norime sustabdyti mokesčių kėlimą, nes kitaip daugumai mūsų tai reiškia pabaigą“, – nurodė K. Maidla.