Pereiti į pagrindinį turinį

Bankai kurti valdžios kritikai ir vis dar neskolina pinigų

2009-10-21 04:47
Išskrido: šalies komerciniai bankai nuo metų pradžios savo akcininkams jau grąžino 4 mlrd. litų.
Išskrido: šalies komerciniai bankai nuo metų pradžios savo akcininkams jau grąžino 4 mlrd. litų. / Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Bankai vis dar neskolina pinigų nei gyventojams, nei verslui, tačiau toliau grąžina paskolas savo pagrindiniams bankams Skandinavijoje. Vis daugiau valdžios atstovų piktinasi, kad taip stabdomas šalies ūkio atsigavimas. Tačiau ši kritika bankams – lyg nuo žąsies vanduo.

Valdžia grūmoja bankams

Pasak premjero patarėjo Mindaugo Majausko, nuo šių metų pradžios Skandinavijos bankai iš Lietuvos finansų rinkos į pagrindinius bankus pervedė daugiau kaip 4 mlrd. litų.

"Pastebimas ir žymus paskolų portfelio susitraukimas, šiek tiek mažiau fizinių asmenų ir ypač didelis privačių įmonių paskolų portfelio sumažėjimas", – teigė M.Majauskas.

Premjero patarėjo teigimu, privatus sektorius iš paskutiniųjų stengiasi susiveržti diržus, ieškoti naujų rinkų, optimizuoti veiklą, maksimaliai išnaudoti turimą turtą ir išgyventi sunkmetį. Tad drastiškas kreditavimo sąlygų sugriežtinimas šioje aplinkoje gerokai apsunkina verslininkams gyvenimą.

"Be abejo, kreditai negali augti panašiu tempu, kaip tai vyko prieš kelerius metus, tačiau šiuo metu bankų paskolų portfelio susitraukimo tempas išties stebėtinas. Tokiu būdu sukuriama ypač sunki finansinė aplinka tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui ir tokiu būdu tik pagilinamas ekonomikos nuosmukis. Tokia bankų veikla apsunkina Vyriausybes ir pastangas skatinti ūkį bei kurti reikiamas prielaidas ekonomikai atsigauti", – įsitikinęs M.Majauskas.

Priminta, kad užsienio kapitalo bankai Vyriausybei metų pradžioje buvo pateikę įsipareigojimus dėl jų veiklos Lietuvoje ir požiūrio kaip į namų rinką. "Tačiau norėtųsi, kad bankai pademonstruotų ir aiškius rezultatus, nes kol kas matomos tik aukštos tarpbankinės palūkanos ir sparčiai besitraukiantis paskolų portfelis, kuris byloja visai kitą požiūrį", – teigė M.Majauskas.

Bankai nenusidėjo

Lietuvos bankas (LB) pripažįsta, kad nuo metų pradžios iš Lietuvos į Skandinavijos bankus iš tiesų nukeliavo 4 mlrd. litų. Tačiau LB atstovo spaudai Mindaugo Milieškos teigimu, tai esą yra visiškai natūralus dalykas.

"Vyriausybės narių ir kitų pareigūnų teiginių nekomentuojame. Tiesa, kad Lietuvos komercinių bankų grynoji skola patronuojantiems ir grupę valdantiems užsienio bankams šiemet sumažėjo 4 mlrd. litų. Tam įtakos turėjo tiek bankų veiklos apimties, tiek paskolų portfelio mažėjimas, – dienraščiui aiškino M.Milieška. – Tačiau bendra skola patronuojantiems bankams ar kitiems tai pačiai kontroliuojančio banko grupei priklausantiems bankams (įskaitant ir subordinuotas paskolas) 2009 m. liepos 1 d. sudarė 36,2 mlrd. litų, arba 45,4 proc. visų įsipareigojimų. Tai paklauskite savęs, ar 4 mlrd. nuo šios sumos yra daug. Manau, kad tai natūralus pinigų judėjimas."

Premjero patarėjo pareiškimą, kad Skandinavijos bankai iš Lietuvos išveža pinigus, sukritikavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė: "Nenorėčiau vertinti premjero patarėjo pasisakymo, bet dabartiniais laikais pinigų judėjimas nereiškia pinigų išvežimo iš šalies. Bankas gali vienu mygtuko paspaudimu tuos pinigus sugrąžinti. Kalbėti, kad kas nors ką nors išvežė – ne visai modernu."

Pylos gavo ir anksčiau

Šią savaitę komercinius bankus išbarė ir premjeras Andrius Kubilius, priekaištavęs, kad šie vangiai dalyvauja daugiabučių modernizavimo programoje.

Diskusijų, ar komerciniai bankai dalyvaus naujoje daugiabučių renovavimo programoje, kilo po to, kai jie dar kartą suabejojo valstybės garantijų patikimumu teikiant kreditus pagal vadinamąją senąją renovacijos programą. Spalio pradžioje premjeras pripažino, kad Vyriausybės pristatyta daugiabučių atnaujinimo programa dar nepradėta įgyvendinti, nors šių metų pradžioje tikėtasi, kad šiemet jau bus renovuota apie 500 daugiabučių, o kitąmet – apie 1000. Kad projektas nejuda iš mirties taško, iš dalies tikrai kalti bankai, kurie nenori skolinti gyventojams pinigų, net kai už juos garantuoja Vyriausybė.

Šalies komerciniai bankai sulaukė ir finansų ministrės kritikos. Ingrida Šimonytė šią savaitę pareiškė, kad prie didelio ekonomikos nuosmukio jau prisidėję bankai dabartine savo politika prisideda ir prie ūkio krizės. Praeitą savaitę ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat priekaištavo "oligopolizuoto ir atidžios priežiūros reikalingo bankų sektoriaus" atstovams, kad šie pristabdė kreditų teikimą.

Naujų paskolų rugpjūtį išduota visai mažai: išdalyta 72 mln. litų būsto kreditų ir 22,1 mln. litų vartojamųjų paskolų. Bendrasis paskolų portfelis rugpjūtį sumažėjo 45,4 mln. litų.


Įspėjimas

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo Baltijos valstybėse veikiančius Švedijos komercinius bankus, kad jie yra taip pat atsakingi dėl didelės krizės šiame regione ir privalo veikti adekvačiai.

Švedų laikraščio "Dagens Industri" teigimu, TVF perspėjo bankus, kad jei jie Baltijos šalyse veiks neatsakingai, nesulauks šios tarptautinės institucijos pagalbos, siekiant išvengti nacionalinių valiutų devalvacijos. TVF esą atidžiai stebi švedų bankų elgseną Baltijos valstybėse ir kategoriškai ragina nepalikti skolininkų šiame regione likimo valiai.

Mindaugas Vaičiulis, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys

Kreditavimas Lietuvoje daugiausia buvo finansuojamas pinigais, pasiskolintais iš pagrindinių bankų. Dabar sugriežtinus paskolų sąlygas kreditų dalijama mažiau, tad natūralu, kad laisvi pinigai grąžinami pagrindiniams bankams.

Kitas svarbesnis klausimas – kodėl kreditų portfelis mažėja. Bankai aiškina, kad tai vyksta dėl ekonominių perspektyvų. Esą padėtis Lietuvoje labai sudėtinga ir daugelio klientų rizika yra labai didelė. Bėda ta, kad visi šalies bankai veikia kaip vienas organizmas. Galima sakyti, kad jie elgiasi pagal savotišką bandos instinktą. Gerais laikais visi pasidavė bandos instinktui skolinti, o dabar visi vienbalsiai mažina kreditavimą. Tai apsunkina visos šalies gyvenimą, nes pinigų negauna net tie klientai, kuriems trūksta labai nedaug, tarkime, keliasdešimties tūkstančių litų apyvartinių lėšų. Jeigu tuos pinigus verslininkai gautų, galėtų dirbti toliau, galėtų vykdyti užsakymus ir nebūtų tiek bankrotų.

Aišku, to kiek perdėto bankų atsargumo priežastys objektyvios – Lietuva tikrai yra įkritusi į gilią duobę. Tačiau manau, kad kreditavimas galėtų būti kiek didesnis. Deja, paskolų išdavimas dar kurį laiką mažės. Padėtis pasikeis, kai atsigaus šalies ekonomika.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų