„Šiaulių banko“ komunikacijos atstovė Monika Rožytė tvirtina, kad banko nuostatos dėl mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją bei iš minėtų šalių išlieka tokios pačios.

„Tam tikros išimtys bus leidžiamos tik tais atvejais, kai mokėjimai yra būtini valstybės funkcijoms užtikrinti ar yra atliekami humanitariniais tikslais, tačiau kiekviena situacija yra vertinama individualiai. Klientai, norėdami pasinaudoti išimtimis, yra kviečiami susisiekti tiesiogiai su banku“, – Eltai teigė M. Rožytė.

Tai, kad tokios pozicijos toliau laikosi dauguma Lietuvos bankų, patvirtino ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė. Pasak jos, dauguma Lietuvos bankų asociacijai priklausančių bankų bei LKU grupės kredito unijos yra priėmę sprendimą dėl galiojančių sankcijų pažeidimo rizikos palaipsniui atsisakyti vykdyti mokėjimus į bei iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Priklausomai nuo konkretaus banko vidaus taisyklių, tais atvejais, kai mokėjimai yra susiję su būtiniausių valstybės poreikių užtikrinimu ar humanitariniais tikslais, gali būti svarstomos išimtys. Tam, kad finansų įstaiga galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina pateikti išsamų poreikio pagrindimą, patvirtintą raštu atitinkamos valstybės institucijos“, – sakė V. Kiguolienė.

„Kiekviena tokia situacija yra sprendžiama individualiai“, – pabrėžė ji.

Komerciniams bankams teisinis institucijų patvirtinimas nėra būtinas

ELTA rugpjūčio viduryje skelbė, kad komerciniai bankai, prieš priimdami sprendimą vykdyti mokėjimus už tranzitu į Kaliningradą keliaujančias rusiškas prekes, pirmiausia nori sulaukti atitinkamų šalies institucijų patvirtinimo, jog tokios transakcijos būtų laikomos valstybės poreikių tenkinimu. Vis tik tokio institucijų patvirtinimo reikalavimas nėra numatytas įstatymuose, o daugiau susijęs su verslo noru įsitikinti, kad jiems apsisprendus vykdyti itin rizikingus mokėjimus, valstybė prisiimtų dalį atsakomybės, patvirtino Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Formali FNTT išimtis Kaliningrado tranzitui nėra būtina

Formali Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patvirtinama išimtis būtų reikalinga tais atvejais, kai atsiskaitoma už prekes, kurios yra įtrauktos į sankcijų sąrašus, arba mokėjimas susijęs su sankcijų sąrašuose esančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tokiu atveju, pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktus, atsiskaitymai galėtų įvykti tik tuomet, kai FNTT kiekvienu individualiu atveju suteiktų leidimą.

Tačiau pagal liepos 13 d. pateiktas Europos Komisijos (EK) gaires tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federacijos teritoriją keliaujančios sankcijų sąraše esančios prekės yra ribojamos, tačiau leidžiamos pagal numatytas taisykles. Todėl atsiskaitymams už šias prekes formali FNTT išimtis nėra reikalinga.

Bankai vengia mokėjimų iš Rusijos: išimtį taikytų tik gavę institucijų patvirtinimą

Vis dėlto šalyje veikiantys komerciniai bankai yra priėmę verslo sprendimą apskritai atsisakyti ir riboti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos, bet kartu yra paliktos galimybės transakcijas leisti humanitarinėms ir valstybės reikmėms. Sprendimą, ar atitinkama finansinė operacija gali būti laikoma tokio pobūdžio reikme, turėtų priimti pati įmonė. Tačiau bankai siekia vengti rizikingų operacijų ir todėl nori institucijų patvirtinimo, kad rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą galėtų būti laikomas šalies interesu, siekiant įgyvendinti EK pateiktas gaires.

Tai, kad norint, jog finansų įstaigos galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija, akcentavo ir Lietuvos bankų asociacija. Būtent tokio poreikio patvirtinimas, anot asociacijos, leistų prašyti FNTT patvirtinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

Šalyje nėra vienos sankcijų klausimu atsakingos institucijos

Nors pagal šių metų gegužę priimtus įstatymų pakeitimus šalyje suformuotai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai vadovauja URM, už sklandų sankcijų įgyvendinimą susisiekimo srityje Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija. Tuo metu tarptautinės prekybos priežiūrą vykdo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o už tinkamą ES sankcijų taikymą tiesiogiai atsako ekonominiai subjektai. Sankcijų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą vykdo FNTT, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

Būtent dėl to, kad sankcijų įgyvendinimo klausimu nėra aiškios ir vienos komunikacijos linijos bei koordinavimo struktūros, Vyriausybei viešojoje erdvėje teko nemažai kritikos.