Kokio dydžio fiksuotos palūkanos gali būti ir kokia nauda gyventojams, jei jie nuspręs pasirinkti tokį paskolos variantą, plačiau pakomentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo direktorė Nijolė Valinskytė.

– Ką komerciniai bankai turės pradėti siūlyti būsto paskolų ėmėjams arba turėtojams?

– Nuo gegužės pirmos dienos kredito davėjai, iš esmės didžiausi bankai, turės, teikdami būsto paskolos pasiūlymą gyventojui, pateikti bent du būsto paskolos variantus: pirmiausia su kintamąja palūkanų norma, kuri yra įprasta Lietuvoje ir labai paplitusi, bei kitą variantą – su fiksuota palūkanų norma, kuri būtų fiksuota bent penkeriems metams. Tai neapriboja kredito davėjų teikti ir papildomų pasiūlymų, pavyzdžiui, su fiksuota palūkanų norma trumpesniam laikotarpiui.

LNK stop kadras.

– Ar tas pasiūlymas įsigalioja tik imantiems naujas paskolas, ar galioja ir turintiems?

– Tai galioja naujoms paskoloms. Tačiau, žinoma, visada galima savo banko paprašyti persiderėti dėl sutarties. Klientas savo iniciatyva gali paklausti, ar galėtų gauti kitokį būsto paskolos variantą. Tačiau šiuo atveju bankai nėra teisiškai įpareigoti tokio pasiūlymo pateikti tokia tvarka, kaip numatyta naujojoje tvarkoje.

– Užsiminėte, kad bankai turės siūlyti mažiausiai penkerių metų laikotarpį. Bet, pavyzdžiui, EURIBOR yra ilgiausiai siūlomas metams. Tai tada klausimas, kuriam laikui tos fiksuotos palūkanos turi būti siūlomos?

– Kaip ir minėjau, teisiškai įpareigoti kredito davėjai turi pateikti pasiūlymą su fiksuota palūkanų norma bent penkeriems metams. Tai reiškia, kad visus penkerius metus palūkanų norma, nustatyta pradiniu laikotarpiu, neturėtų keistis. Ji nėra siejama su konkrečiu kintamu indeksu ar rinkos palūkanomis, tačiau bankai, įvertinę įvairius aspektus, nustato tokią fiksuotą palūkanų normą, kokia galėtų būti vidutiniu laikotarpiu.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

– Jeigu dabar, kai renkamės kintamąsias palūkanų normas, jos susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir besikeičiančios EURIBOR palūkanų normos, kada bus fiksuotos, tai iš principo yra tik paties banko nustatyta palūkanų norma?

– Taip, tai bus viena palūkanų norma, į kurią įeina ir tikėtinos rinkos palūkanos, ir įvairūs banko administraciniai kaštai, rizikos dedamoji bei kiti aspektai.

– Komerciniai bankai sako, kad fiksuotos palūkanos nunyko, nes anksčiau jų niekas nesirinko. Nors prieš dešimtmetį pats esu turėjęs galimybę rinktis tarp kintamųjų ir fiksuotų palūkanų, ir fiksuotos buvo ganėtinai didelės. Kokias palūkanas prognozuojate dabar?

– Tikriausiai reikėtų pasakyti, kad nėra aišku, kur priežastis, o kur pasekmė, kodėl gyventojai nesirinko fiksuotų palūkanų. Pastaruoju metu bankai dažnai net nepateikdavo tokio pasiūlymo. Kiek darėme apklausų, matėme, kad šis variantas net nebuvo proaktyviai siūlomas, tad dalis gyventojų galbūt net nežinojo apie tokią galimybę. Šių pakeitimų tikslas – sudaryti galimybę gyventojams pamatyti fiksuotų palūkanų pasiūlymus ir turėtų iš ko rinktis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kalbant apie dydį, kokias palūkanas prognozuojate, vertinant tai, kad dabar EURIBOR yra pakritęs ir, tikėtina, dar kris?

– Prognozuoti būtų labai sunku, nes jos priklauso nuo centrinių bankų palūkanų normų politikos, kuri savo ruožtu priklauso nuo infliacijos, ekonomikos ir kitų veiksnių. Galima remtis rinkos lūkesčiais, kurie rodo, kad EURIBOR kurį laiką dar kris, bet vėliau prognozuojamas tam tikras pakilimas. Tačiau šie lūkesčiai ne visada išsipildo ir gali keistis.

– Kur yra ekonominė nauda klientui, nes, kaip minėta, anksčiau fiksuotos palūkanos būdavo aukštesnės? Gal verčiau bankams mažinti maržas, kurios Lietuvoje yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje?

– Kalbant apie maržas, jos išties yra vienos didesnių euro zonoje, tačiau jau kurį laiką mažėja ir šiuo metu siekia apie 1,5 procento. Tai jau pakankamai palankus dydis, atsižvelgiant į mūsų ekonominę situaciją, rinkos dydį ir kitus veiksnius.

Fiksuotos palūkanų normos gali būti naudingos tam tikrai vartotojų grupei, kurių paskolos įmoka yra gana didelė ir kuriems lieka mažai papildomų pajamų pragyvenimui. Tokiems vartotojams padidėjusios palūkanų normos galėtų lemti ženklų paskolos įmokos padidėjimą. Fiksuotos palūkanos – tam tikras apsidraudimas nuo itin didelių palūkanų normų svyravimų.