Kam bankams reikalinga tokia privati informacija, pasakojo Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
– Norėčiau paaiškinti šio įstatymo pakeitimo paskirtį. Pagal jį bankai negaus daugiau informacijos ir neprašys daugiau informacijos. Šio įstatymo pakeitimo paskirtis yra sureguliuoti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pritaikymą Lietuvoje, nes buvo nesuderinamumas su mūsų nacionaliniais teisės aktais. Šiame pakeitime kalbama tik apie tuos atvejus, kai žmogus, darydamas pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodo tam tikrus, specialius duomenis apie save, pavyzdžiui, mokėdavo už odontologo paslaugas ir nurodydavo „už kanalo valymą“. Darydavo pavedimą religinei bendruomenei kaip nario mokestį arba pavedimą profesinei sąjungai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kilo klausimų institucijoms, kurios atsakingos už duomenų apsaugą: kaip kredito įstaigos turėtų elgtis su tokiais ypatingais asmens duomenimis? Būtent todėl reikėjo įstatymo pakeitimo, kad su tokiais pavedimais nekiltų problemų ir jie praeitų pro finansų sistemą sklandžiai.
Būtent dėl to duomenų apsaugos inspekcijai kilo klausimų: o ką daryti su tokiais pavedimais?
– Jei pavedimo skiltyje nurodoma, kad žmogus priklauso profesinei sąjungai, ar jums tikrai būtina žinoti, jog tas žmogus tikrai priklauso profesinei sąjungai?
– Bankui tos informacijos nereikia, bet problema tame, kad patys žmonės mokėjimo paskirtyje nurodo specialius duomenis. Tai bendras patarimas toks: mokėjimo paskirtyje nereikia jokių ypatingų, jautrių duomenų nurodyti. Geriausia nurodyti organizacijos, kuriai bus daromas mokėjimas, mokėjimo dokumento numerį.
– O kodėl tada viešoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kad, pavyzdžiui, bankai galės sužinoti informaciją apie žmogaus lytinę orientaciją ir net religines pažiūras? Kuo tokia informacija bankui galėtų būti naudinga?
– Niekuo. Bankai niekada tokios informacijos neprašė ir neprašys. Čia situacija tinka tik kai pats žmogus mokėjimo paskirtyje darydamas pavedimą nurodydavo tam tikrą informaciją. Būtent dėl to Duomenų apsaugos inspekcijai kilo klausimų: o ką daryti su tokiais pavedimais? Jei nebūtų pakeitimo, pavedimas už danties taisymą galėtų ir nepraeiti.
Bankas jokių ypatingų žmogaus duomenų neprašė ir neprašys. Patys žmonės tokius duomenis nurodo mokėjimo paskirtyje.
– Kaip bankai ketina žiūrėti dėl kliento asmens sveikatos duomenų? Net artimieji be specialaus sutikimo tokios informacijos gauti negali.
– Vėlgi, ta pati situacija. Kai žmogus daro mokėjimo pavedimą internetinėje bankininkystėje, jis pats nurodo mokėjimo paskirtyje tokią informaciją, kokią nori. Bankas tos situacijos nekontroliuoja. Šis įstatymas sureguliuos tuos dalykus, jei žmogus darys pavedimą įstaigai už tam tikrą operaciją, toks pavedimas galės praeiti. Tačiau viskas priklausys nuo pačio žmogaus. Nėra būtina nurodyti tokią informaciją. Rekomenduojame visada nurodyti mokėjimo dokumento numerį.
– Kiek iki šiol dėl klientų sveikatos problemų bankai, tarkime, turėdavo blogų paskolų, kad kreditai nebūdavo grąžinami? Ar turit tokią informaciją?
– Tokios informacijos nėra ir tai ne kriterijus bankams profiliuoti gyventojus. Ir niekada nebuvo.
– Bet atsiradus tokiai galimybei, tikriausiai reikėtų kalbėti apie banko vadybininko sąžiningumą, smalsumą, jei bus atverti tokie keliai ir jis galės pasižiūrėti tą informaciją?
– Tas nebuvo įmanoma ir nebus įmanoma. Iš gyventojo požiūrio niekas nepasikeis.
– Kai mes kalbame apie žmogaus privačius duomenis, ar Lietuva kuo nors išskirtinė, ar su šiuo įstatymu norima padaryti kaip kitose Europos valstybėse?
– Kiekvienoje šalyje žmonės daro mokėjimus gydymo įstaigoms, priklauso religinėms, profesinėms bendruomenėms, politinėms organizacijoms. Jie nori daryti mokėjimus už narystės mokesčius, reikia sudaryti galimybes žmonėms atsiskaityti. Mes šiuo atveju niekuo neišsiskirsime. Tiesiog ši situacija mūsų teisės aktuose buvo nesureguliuota. O europinis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nurodė, kad teisės aktuose turi būti apibrėžta tvarka, kaip elgiamasi tokiose situacijose.
– Ką pasakytumėte tiems kritikams, kurie tokias įstatymo pataisas kelia kaip skandalą? Esą jums net norėsis žinoti apie žmonių lytinį gyvenimą.
– Sakyčiau, kad įstatymas nėra toks lengvas, jį įsiskaičius ir supratus daugeliui taps aiškiau. Bankas jokių ypatingų žmogaus duomenų neprašė ir neprašys. Patys žmonės tokius duomenis nurodo mokėjimo paskirtyje.
– Europos centriniam bankui padidinus paskolų palūkanas natūralu, kad skolininkai moka brangiau, o komerciniai bankai auginasi pelnus. Ar sąžininga didinti įkainius už mokėjimo paslaugas, korteles ir kitas bankų paslaugas?
– Lietuvos bankas yra nustatęs mokėjimo krepšelį. Į jo sudėtį įeina kodų generatorius, internetinė bankininkystė, kortelė ir tam tikras skaičius mokėjimų per mėnesį, išsigryninimų kiekis, 550 eurų per mėnesį nemokamai. Kiekvienas bankas siūlo tokį krepšelį ir kaina fiksuota. Lubos siekia mažiau nei pusantro euro per mėnesį, o socialiai remtiniems asmenims – dvigubai pigiau. Sudarytos sąlygos žmonėms rasti sau tinkamą paslaugų paketą finansų įstaigose.
– Didėja palūkanos, brangsta paskolos, tačiau už indėlius, tiek gyventojų, tiek verslo, metų laikotarpiui bankai moka arba labai nedaug, arba išvis nemoka. Kodėl taip yra? Už kokius indėlius bankuose gyventojai ir verslas galėtų gauti daugiau pinigų?
– Bendri įkainiai ir palūkanų normos – tai kainos dalykai. Kredito įstaigos tą nustato individualiai, mes su jų asociacija nediskutuojame ir šių dalykų kredito įstaigos nederina tarpusavyje. Verta atkreipti dėmesį į bendrą Europos centrinio banko pinigų politiką. Pandeminiu laikotarpiu ženkliai padidintas pinigų kiekis finansų sistemoj. Turim labai didelį likvidumą Lietuvos ir visos Europos finansų sistemoje. Bankams tiesiog nėra būtinybės pritraukti daugiau indėlių šiuo metu, bet situacija gali keistis besikeičiant pinigų politikai.
Naujausi komentarai