Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad institucijos dar nėra tiksliai išaiškinusios, kaip mokestį reikia apskaičiuoti, o daugiausia klausimų kyla dėl jo taikymo naujoms paskoloms.

Ministerija tvirtina, kad įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, viršijančių įprastines, kurias bankai gavo nuo  gegužės 16-osios.

LBA: neturime visų atsakymų

LBA vadovė E. Čipkutė kartoja, kad laikinasis mokestis buvo įvestas nesuteikus laiko jam pasiruošti, dėl to nei patys bankai, nei institucijos neturi aiškių atsakymų, kaip jį mokėti.

„Mes savo pozicijos nepakeitėme – mokestis buvo įvestas ganėtinai grubiai, nesilaikant šalies įstatymų ir nesuteikiant rinkos dalyviams pakankamai laiko pasiruošti, nes pagal mokesčių administravimo įstatymą reikalingi yra šeši mėnesiai duoti, institucijos dar nėra iki galo pateikusios visų paaiškinimų, kaip reikia mokestį apskaičiuoti“, – BNS sakė E. Čipkutė.

Finansų ministerija teigia, kad solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių 4 metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.

„Laikinojo solidarumo įnašo bazę sudaro grynųjų palūkanų pajamos, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Už 2023 metus apskaičiuojama pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų grynųjų palūkanų pajamas“, – BNS aiškino ministerija.

Taip pat nurodoma, kad atsižvelgiama į papildomus kriterijus, iš kurių vienas – naujų paskolų palūkanos į mokesčio formulę neįtraukiamos: „Solidarumo įnašo apskaičiavimui yra taikoma daugybė kriterijų ir detalių, į kurias turi būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, neįtraukiamos palūkanų pajamos už naują skolinimą“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad šių metų įnašas bus skaičiuojamas tik nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

LBA prezidentė teigia, kad naujų paskolų palūkanos yra daugiausiai klausimų kelianti dalis, nes ji nėra aiškiai apibrėžta. 

„Ypač daug klausimų kyla dėl to naujo kreditavimo apskaičiavimo – kas yra tas naujas kreditavimas: paskolos papildymas, pratęsimas, tie klausimai, kuriuos reikia detaliau aiškinti, to aiškumo dar nėra šimtaprocentinio (...) Tai turbūt yra didžiausia kategorija, kaip ją apibrėžti, yra daug punktų, daug niuansų ir todėl kyla klausimų“, – sakė E. Čipkutė.

Anot jos, viešai skelbiamų paaiškinimų neužtenka, asociacija pati aktyviai prašo atsakymų į papildomus klausimus.

„Taip, patys kreipiamės, nes Mokesčių inspekcija turėtų paaiškinti, žinoma, konsultuojamasi su kitomis institucijomis, ministerijomis, Lietuvos banku, bet dar neturime visų atsakymų. Paaiškinimai nėra pilni, nes kai kurie paaiškinimai net praplečia įstatymą, laukiame papildomo tikslumo. Yra atsakytų klausimų, vyksta dialogas, bet kad būtų šimtu procentu aišku, tai dar nėra“, – teigė E. Čipkutė.

Dabartinė padėtis, anot jos, tik įrodo, koks svarbus yra šešių mėnesių terminas, įprastas įvedant naujus mokesčius.

„Dėl šių priežasčių ir yra tas šešių mėnesių terminas įstatyme, kad būtų ir institucijoms laiko pasiruošti, ir patys rinkos dalyviai žinotų, kaip apskaičiuoti tą mokestį“, – BNS kalbėjo E. Čipkutė.

Finansų ministerija teigia, jog pirmoji solidarumo įnašo suma už antrąjį ketvirtį bus apskaičiuojama pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas deklaracijas.

VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė BNS sakė, kad inspekcija tik administruos mokestį, o bankai jo dydį apskaičiuos pildydami deklaracijas: „Bankai patys turės užpildyti deklaracijas, patys sumokėti“.

Pirmojo įnašo sumos – neaiškios

Kokius avansus iki rugpjūčio 31 dienos mokės bankai, E. Čipkutė teigia nežinanti,

„Ne, skaičius tik patys bankai žino, tai niekas tos informacijos neturi. Kiekvienas bankas savo paskaičiavimus individualiai daro, mes jų nematėme ir nežinome, nes ten reikia daug vidinių duomenų“, – BNS sakė ji.

Ministerija taip pat neįvardijo, kiek mokesčio galėtų būti surinkta šiemet, nes dar nėra bankų pirmojo pusmečio rezultatų, nors duomenys patvirtina, kad įnašo iniciatoriai buvo teisūs skaičiuodami, jog iki 2024 metų pabaigos bus surinkta apie 400 mln. eurų.

„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, kredito įstaigų sektoriaus 2023 metų pirmojo pusmečio, nors kol kas nėra pilnų sektoriaus antrojo ketvirčio duomenų, faktinės grynosios palūkanų pajamos ir galutinis pelnas yra panašūs, kaip buvo įvertinta metų pradžioje, siūlant laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą“, – BNS teigia Finansų ministerija.

Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB pirmąjį pusmetį uždirbo atitinkamai 195 mln. eurų ir 156,8 mln. eurų grynojo pelno, jų grynosios palūkanų pajamos siekė atitinkamai 277 mln. ir 205,8 mln. eurų.

Šiaulių bankui, remiantis prielaidomis, solidarumo mokestis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, gegužę sakė banko vadovas Vytautas Sinius.

„Swedbank“ grupės antrojo šių metų ketvirčio ataskaitose nurodė, kad apskaičiuotas šio ketvirčio mokestis yra 325 mln. Švedijos kronų (šios dienos kursu – apie 28,3 mln. eurų), o SEB tam skyrė 201 mln. kronų (apie 18,4 mln. eurų),  rodo Švedijos SEB grupės ataskaitos.

„Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas BNS sakė, kad tai tik preliminarūs paskaičiavimai, SEB atstovai nekomentavo.

VMI atstovė R. Asadauskaitė BNS nurodė, kad nė vienas bankas iki šiol nėra pateikęs savo deklaracijos ar sumokėjęs mokesčio.

Valstybė iš bankų surinktus papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.