Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, beveik kiekvienas žmogus, turintis skaitmeninį įrenginį, yra susidūręs ar artimiausiu metu susidurs su elektroniniais sukčiais.
„Aš irgi nesu išimtis. Kiekvieną savaitę gaunu bent po kelis elektroninių sukčių laiškus, SMS žinutes ar sulaukiu akivaizdaus investicinio sukčiavimo pasiūlymo“, – antradienį virtualioje Lietuvos banko (LB) diskusijoje teigė E. Čipkutė.
LB duomenimis, patikėję investicijų sukčiais gyventojai pirmąjį šių metų pusmetį prarado apie 84 tūkst. eurų. Didžiausia vieno žmogaus prarasta suma buvo 54 tūkst. eurų.
Labiausiai kurioziškas atvejis buvo Japonijoje, kur moteris gavo laišką iš astronauto, kuriam pritrūko pinigų kelionei į Žemę.
E. Čipkutės teigimu, kasmet auga ne tik nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičius, bet ir dvigubėja jų išviliojamos sumos. Ypač ši tendencija išryškėjo per pandemiją.
„Pavyzdžiui, pernai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo apie 10 mln., 2020 metais – 5 mln. eurų. Šiemet per tris ketvirčius neteisėtai pasisavinta apie 8 mln. eurų“, – sakė LBA vadovė.
„Tiesa, pusę iš tų 8 mln. išviliotų eurų – tai yra 4 mln. bankams technologijų pagalba šiemet vis dėlto pavyko sustabdyti ir grąžinti savininkams“, – pridūrė E. Čipkutė.
Jos teigimu, tobulėjant apsaugos priemonėms, tobulėja ir sukčiai, gebantys žaisti žmonių emocijomis.
„Sukčiai visada žaidžia emocija – vadinamąja socialine inžinerija, todėl, pavyzdžiui, gali sulaukti skambučio iš „prisikėlusio“ iš numirusiųjų dainininko Michaelo Jacksono, kuriam trūksta pinigų kelionei, ar sulaukti SMS žinutės iš „Tado Blindos“, prašančio pinigų kovai su ponais“, – pasakojo LBA vadovė.
„Labiausiai kurioziškas atvejis buvo Japonijoje, kur moteris gavo laišką iš astronauto, kuriam pritrūko pinigų kelionei į Žemę“, – teigė E. Čipkutė.
Naujausi komentarai