- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 515 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku kai jų pelnas siekė 203 mln. eurų. Pelningai dirbo 15, nuostolingai – trys bankai, patyrę bendrą 5 mln. eurų nuostolį, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
Pasak centrinio banko, sektorius toliau fiksavo neįprastai didelį pelningumą ir jau pervedė į biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų. Kylant palūkanoms einamųjų indėlių apimtis mažėjo, terminuotųjų – didėjo, o paskolų portfelį augino paskolos gyventojams.
„Bankų pelno rodikliai atitinka Lietuvos banko skaičiavimus ir matome, kad mūsų pasiūlyti sprendimai, kaip bankai šiomis aplinkybėmis galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių, taip pat yra įgyvendinami. Sektorius toliau yra gerai kapitalizuotas ir likvidus“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
Bendras bankų turtas birželio pabaigoje siekė 56,749 mlrd. eurų ir buvo 13,3 proc. didesnis nei prieš metus. Didžiausią rinkos dalį pagal užėmė „Swedbank“ – 31,4 proc. (17,84 mlrd. eurų), SEB bankas – 22 proc. (12,51 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18,4 proc. (10,39 mlrd. eurų), o Šiaulių bankas – 7,4 proc. (4,17 mlrd. eurų).
18,5 proc. turto valdė užsienio bankų filialai, tarp jų daugiausia – 13,7 proc. (7,75 mlrd. eurų) – „Luminor“ .
Bankų bendros palūkanų pajamos pirmąjį pusmetį siekė 1,1 mlrd. eurų – tris kartus (beveik 700 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Didelis šių pajamų augimas fiksuojamas jau trečią ketvirtį iš eilės. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų iki beveik 134 mln. eurų.
Birželio pabaigoje bankuose buvo laikoma 46,698 mlrd. eurų indėlių – 17,4 proc. daugiau nei prieš metus, o didžiąją jų dalį sudarė gyventojų indėliai – 29,387 mlrd. eurų (17,7 proc. daugiau), iš jų 7,9 mlrd. eurų buvo einamieji nerezidentų indėliai „Revolut“ banke.
Toliau stebima tendencija, kad kylant bazinėms palūkanų normoms bankų marža šiek tiek mažėja.
Be jų per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, gyventojų indėlių padaugėjo 1,9 proc. (0,4 mlrd. eurų), o valdžios sektoriaus ir įmonių indėlių sumažėjo atitinkamai 10,1 ir 4 proc. (po 0,45 mlrd. eurų).
Bendras bankų paskolų portfelis birželio pabaigoje siekė 26,573 mlrd. eurų – 9,8 proc. daugiau nei prieš metus (24,181 mlrd. eurų). Paskolos gyventojams per metus augo 11,6 proc. iki 14,384 mlrd. eurų, o būsto paskolos – 9,1 proc. iki 11,362 mlrd. eurų.
„Toliau stebima tendencija, kad kylant bazinėms palūkanų normoms bankų marža šiek tiek mažėja“, – teigė LB.
Vidutinė būsto paskolų palūkanų norma rugpjūtį buvo 5,8 proc. (2022 metų rugpjūtį – 2,8 proc.), bankų marža – 1,8 proc. (1,9 proc.).
Paskolos įmonėms per metus išaugo 6,8 iki 10,634 mlrd. eurų (32,4 proc. viso paskolų portfelio). Daugiausia didėjo paskolos administracinėms, aptarnavimo bei energetikos įmonėms.
LB teigimu, visi šalyje veikiantys bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus, jų kapitalo pakankamumas antrąjį ketvirtį išliko aukštas – 19,9 proc.
Pirmąjį pusmetį šalyje veikė 18 bankų, iš jų 5 – užsienio banko filialai. Antrąjį ketvirtį bankininkystės verslą Lietuvoje baigė „Danske Bank“, Vilniuje toliau veikia tik jo technologijų ir paslaugų centras. Šiuo metu LB kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) nagrinėja vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas1
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...