Nuo kovo 1-osios pabrangsiantis alkoholis dar kartą gali brangti rudenį, jei tik Seimas pritars pensijų kompensavimo planui. Jau ruošiamos baudos ir perkantiems kontrabandines prekes, tačiau liberalusis flangas įspėja: tai tebus priemonė vietos įgaliotiniams susidoroti su neįtinkančiais kaimynais.

Kalti pensininkai?

Jau po mėnesio, nuo balandžio 1-osios, Lietuvoje didės alkoholio ir rūkalų akcizai. Dėl šių pakeitimų alus turėtų brangti 3, vynas – 39 centais, gėrimai, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 15 proc., – 58 centais. Populiariausių cigarečių pakelis vidutiniškai brangs 30 centų.

Dėl to jau ėmė skųstis visa alkoholio pramonė, kai kurie prabilo apie būsimus darbuotojų atleidimus ir galbūt netgi bankrotą.

Tačiau tai – net ne paskutinis brangimas šiemet: jei Seimas pritars valdančiųjų planui didinti akcizą dar penktadaliu ir taip esą numatyti pensijų kompensavimo šaltinį, alkoholio kainos vėl šoktelėtų rudenį, t. y. praėjus pusmečiui, kai buvo priimtas įstatymas.

Nors parlamentarai į pavasario sesiją rinksis jau kovo 10-ąją, kada tiksliai bus svarstomi akcizo įstatymai, kol kas dar neaišku. Užtat valdantieji puikiai žino auksinę taisyklę – jei brangsta alkoholis, paprastai didėja kontrabandos mastas. Taigi, balandį Seime ketinama grįžti ir prie metų metus siūlyto įstatymo projekto, kuriuo būtų numatoma bausti ne tik kontrabandines prekes gabenančius, laikančius ir parduodančius, bet ir jas perkančius asmenis.

Baus tik bobutes

"Akcizai jau nuo 2008-ųjų chroniškai nesurenkami, nes dėl akcizo prekės kaina tampa per aukšta, ji pakeičiama nelegaliu produktu, – tvirtino ekonomistė Rūta Vainienė. – Taigi, jie nesurenka jau to, kas yra dabar, bet ketina dar didinti paskatas žmonėms ieškoti legalios produkcijos alternatyvų. Aišku, jei nieko nedarys, sienų nesaugos, o tik didins akcizą, matysime vėl tą patį: gerokai didesnį planą, bet surinks tik truputėlį daugiau."

R.Vainienė prognozavo, kad valdžios planus gelbės nedidelė dalis sąžiningų piliečių, kuriems pirkti ką nors nelegalaus – tabu, taigi, nedidelis akcizo prieaugis turėtų būti pastebimas. O vienas dalykas esą aiškus jau dabar – administracinės baudos kontrabandinių prekių pirkėjams neduos jokių rezultatų.

"Yra ir dalis vartotojų, kurie balansuoja ant ribos, panašiai, kaip su tais 5 litais už litrą benzino, – dalis susimontavo dujų įrangą, kiti nuėjo "į garažiuką". Taigi, dabar jie imasi ir administracinių priemonių. Taip, aišku, bus tokių, kaip ta bobutė su višta, kuri pagaunama už kelių litų mokesčių nesumokėjimą. Bet nenoriu tikėti, jog dar yra tokio nesupratimo, kad kentės tik patys smulkiausi. Manau, kad yra kitas dalykas, kurio nenorima atskleisti: kontrabanda, matyt, ką nors maitina, kam nors nuima socialinę įtampą", – sakė R.Vainienė.

Anot jos, kontrabandos esmė – didmeniniai sandoriai, nes produkcijos urmu turgaus prekiautojas niekaip negalėtų realizuoti.

"Taigi, reikėtų ieškoti tokių vietų, kur tas kontrabandos mastas yra reikšmingas, kur atvažiuoja vilkikas ir išskirsto prekes "distributoriams". Buvo juk nubraižytas ir šešėlio žemėlapis, operatyvininkai veikė, visi žmonės viską puikiai žino, kur kas ką parduoda. Bet nežinau – ar trūksta įgūdžių, ar dar ko, kad su įkalčiais kontrabandininkai nepagaunami", – stebėjosi R.Vaininienė ir pridūrė, jog nemaža dalis didmeninės kontrabandos iškeliauja ir iš Lietuvos, į kitas ES valstybes.

Neturės nuotaikos – negaudys

Seimo liberalų atstovas Remigijus Šimašius netgi neabejojo, kad valdančiųjų planuojamos priemonės, ypač provincijoje, tik apsunkins žmogaus teisių padėtį.

"Daugelyje vietų nuvažiavus į kaimą visi vietos gyventojai jums gali parodyti, kur įsigyti tų nelegalių prekių, tai žino ir policija. Tad jei būtų pradėti bausti ne tik pardavėjai, bet ir pirkėjai, būtų dar daugiau atvejų, kai žinotume, kas perka, bet bausmės būtų taikomos tik selektyviai. O tokių priemonių turėjimas yra blogai ir kalbant apie žmogaus teises bei laisves: vietos pareigūnai spręstų, vaikytis ar ne konkretų žmogų, kurio imtis, kurio ne. Ir tai būtų susiję ne su nusikaltimo ar pažeidimo sunkumu, o su pareigūno ūpu, laiku ir kitais panašiais dalykais. Prieš kontrabandos magnatus šios priemonės tikrai nėra nukreiptos. Administracinių teisės pažeidimų kodekso priemonės leis policijai eiti į turgų ir kratyti kišenes žiūrint, ar jis neturi tų cigarečių, – tai truputėlį neadekvatu. Bet kokiu atveju, policijai bus duodama tokia priemonė, kurios iš principo neįmanoma pritaikyti", – sakė R.Šimašius.

Anot jo, keista, kad esama nemažai iniciatyvų iš apačios, t. y. piliečių sukurta pranešimų apie prekybą nelegalia produkcija sistema, tačiau ar ja policija naudojasi – nežinia.

Siūlo parduoti akcijas

Jis apskritai abejojo valdančiųjų motyvu, jog akcizai didinami tik dėl to, kad siekiama atkurti pensijas, juk mokestis nebus laikinas. Esą, kur kas efektyviau būtų vietoj to parduoti mažytę kelių valstybinių įmonių akcijų dalį.

"Pensijoms kompensuoti yra ir kitų šaltinių. Pavyzdžiui, būtų galima parduoti ne daugiau nei 5 proc. 5–6 didžiausių valstybinių įmonių akcijų. Nebūtų prarastas kontrolinis paketas, būtų paskatinta ekonomika, būtų galima kompensacijas skirti", – galimus pensijų kompensavimo šaltinius nurodė R.Šimašius.

Pilietinės iniciatyvos nepadeda

2013-ųjų viduryje projekto "Lietuva be šešėlio" iniciatoriai įkūrė interneto svetainę beseselio.lt, kuri turėjo tapti patogia priemone visuomenei pranešti apie prekybos kontrabandiniu alkoholiu, rūkalais, degalais vietas. Iš tiesų, sulaukta aktyvumo – šiuo metu pažymėtos 1463 tokios vietos. Tačiau policija spėjo uždaryti vos dešimtadalį jų – 128. Vien Kauno mieste tokių vietų – 152, uždarytos tik 7, Klaipėdoje visuomenė pažymėjo 43 taškus, policija uždarė 6.