Amžius – ne kriterijus

Kaip rodo projekto "Prisijungusi Lietuva" rezultatai, iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausia mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys mokymų dalyviai.

Amžius – ne kriterijus, o lemiamu veiksniu vis dažniau tampa gebėjimas dirbti kompiuteriu, naudotis internetu ir naujausių technologijų žinios.

"Neseniai teko skaityti, kad darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties ir savo profesijos vertinimo. Vyresniems žmonėms neretai trūksta skaitmeninių įgūdžių, tačiau pastebiu, kad netrūksta noro juos įgyti ar patobulinti.

Darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties.

Gal labiausiai šiuo atveju trūksta tikėjimo savimi ir įsitikinimo, kad aš tikrai galiu ir sugebėsiu. Parodykime jiems daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir gausime grąžą, kurios gal ir nesitikime. Laikas keisti stereotipus. Pritariu, kad amžius negali būti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje", – įsitikinusi Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė.

Iššūkis – nuotolinis darbas

Intensyviai keičiasi ir darbo organizavimo forma bei populiarėja darbas nuotoliniu būdu. Remiantis "Eurostat" duomenimis, 2020 m. ES 12,3 proc. 15–64 m. dirbančių žmonių paprastai dirbo namuose, nors pastarąjį dešimtmetį ši dalis siekė apie 5 proc.

"Pastarieji metai ypatingi, nes mus visus pastūmėjo gerokai patobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Pastebėjome, kad, prasidėjus karantinui, projekte "Prisijungusi Lietuva" ypač aktyvi tapo 51–65 metų amžiaus grupė (41 proc.). Mokymus atrado daugiau dirbantys žmonės. Tai ypač svarbu, nes išmokti darbai ir laisvalaikį praturtinantys dalykai padės Lietuvos gyventojams kuo ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje", – pastebi asociacijos "Langas į ateitį" direktorė Rita Šukytė.

Lengviausia kaltinti kitus

Pasiteiravus, kokių įgūdžių dabar dažniausiai reikalaujama ieškant darbo ir į ką pravartu atkreipti dėmesį, D.Šilienė pažymėjo, kad nors kiekviena pozicija turi atitinkamus reikalavimus, dažniausiai stebimi kriterijai kartojasi. Kandidatams nurodoma, kad reikia mokėti naudotis technologijomis, bent vieną ar keletą užsienio kalbų, gebėti greitai reaguoti ir priimti sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę.

Ieškant pokyčių profesinėje veikloje D.Šilienė rekomenduoja nedelsti ir imtis veiksmų, įgyti naujų įgūdžių.

"Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos. Šiandien daug svarbiau yra paties žmogaus prioritetai ir interesai. Siekiantiems save realizuoti ir keisti darbą ar rasti naują rekomenduoju turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV), nepamiršti ir socialinio tinklo "LinkedIn" paskyros. Stebėkite darbo skelbimus ir gerai išanalizuokite, kokia sritis jums būtų tinkamiausia bei įgykite dar trūkstamų žinių. Nenusiminkite, jei išsiuntus gyvenimo aprašymą negausite atsakymo. Pokyčiai reikalauja tvirtybės ir kantrybės.

Darbinėje praktikoje esu sutikusi aktyvių ir veiklių vyresnio amžiaus žmonių, kuriems ramybės nedavė mintis, kad trūksta kompiuterinių įgūdžių, ir baimė. Tačiau galima visada ieškoti daugybės priežasčių, nusimesti atsakomybę, kaltinti kitus, bet geriausias būdas yra suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo mūsų", – patarimais dalijasi D.Šilienė.

Ji mano, kad karjera yra viso gyvenimo procesas, o profesinė veikla pasibaigia tada, kada nusprendžia pats žmogus.