Taip ji penktadienį kalbėjo po to, kai Estija anksčiau šią savaitę paskelbė, jog sieks nacionalinių sprendimų pradėti naudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos atstatymui, Europos Komisijai delsiant apsispręsti centralizuotai.

Gruodžio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija skelbė, jog Lietuva iš viso yra areštavusi 87 mln. eurų Rusijos ir Baltarusijos įmonių lėšų.

„Lietuva ir aš pati asmeniškai visuose vidaus reikalų Europos sąjungos formatuose keliu siūlymus, kad turi būti sprendimai, ką darome su įšaldytu turtu ir yra siūlymas mūsų, kuris komunikuojamas, kad atsirastų europinis sprendimas, kad būtų vieninga politika, kad tą turtą mes galėtume paimti, jį kažkaip realizuoti ir panaudoti Ukrainos atstatymui“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Paklausta, ar tai reiškia, jog Lietuva neruošia nacionalinių sprendimų, ministrė teigė, jog „pirmas dalykas, kurį mes darome labai nuosekliai, tai mes siekiame šitų bendrų sprendimų, kad jie būtų europiniai, koordinuoti, nes tada jie yra patys efektyviausi“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba iki gruodžio 20 dienos tarptautines sankcijas pritaikė 16-kai Lietuvoje veikiančių juridinių ir fizinių asmenų: įšaldytos devynių įmonių iš Rusijos bei šešių įmonių ir vieno fizinio asmens iš Baltarusijos lėšos.

FNTT nurodo, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma yra daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.

Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.

Tarp 16 sankcionuotų įmonių yra bendrovės „Inter RAO Lietuva“, „Lifosa“, „Eurochem Logistics International“, „PhosAgro Baltic“, „Vydmantai wind park“, „IDS Borjomi Europe“ ir kitos.