"Bin Ladenas"

Jau 2016 m. gegužę ECB paskelbė stabdysiantis naujų stambiausių banknotų išleidimą į apyvartą, nes "500 eurų banknotai gali pasitarnauti neteisėtiems veiksmams". Pasak ECB, 500 eurų banknotai yra vieni vertingiausių banknotų pasaulyje, todėl labai vertinami nusikaltėlių, plaunančių pinigus ir finansuojančių teroristus. Kai kurie apžvalgininkai ir ekspertai būtent dėl terorizmo finansavimo šią stambią kupiūrą iki šiol vadina "Bin Ladenu".

Vienų ekonomikos ekspertų manymu, tokie banknotai yra labiausiai vertinami nusikaltėlių, nes užima nedaug vietos, lengviau jį paslėpus gabenti, patogiau kaupti. Kiti finansininkai tvirtina, kad 500 eurų banknoto atsisakymas nieko nepakeis, nes didžioji dalis pinigų plaunama per fiktyvias įmones išvis nenaudojant grynųjų. Anot ECB sprendimo priešininkų, šis žingsnis gali būti pirmasis apskritai atsisakant fizinių pinigų ir pereinant prie elektroninių.

Pagal naujausią statistiką, penkiašimtės sudaro vos 2,4 proc. visų banknotų apyvartoje, o bendra jų vertė – daugiau nei 20 proc. ECB išleistų eurų. Lapkričio pabaigoje euro zonoje buvo apie 521 mln. 500 eurų banknotų.

Euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleis 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys asmenys ir toliau galės jais atsiskaityti. Šios kupiūros visoje euro zonoje toliau neribotą laiką bus teisėta atsiskaitymo priemonė, juos ir toliau galima naudoti prekybos vietose, nebent pardavėjai neturėtų grąžos.

Tiesa, kai kuriose šalyse gali būti neįmanoma atsiskaityti stambiais pinigais. Pernai kilus skandalui dėl "Danske Bank" pinigų plovimo, euro zonai nepriklausančios Danijos parlamentas pareiškė, kad šioje šalyje turi būti uždrausta susimokėti 500 eurų kupiūromis. Jų neturėtų priimti ir valiutos keityklos.

Į Lietuvą atplaukia daugiau

Kaip "Kauno dienai" teigė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis, mūsų šalyje stambiųjų nominalų eurų banknotai nėra populiarūs.

Stambiųjų nominalų banknotai Lietuvoje nėra plačiai naudojami, o 500 eurų banknotų į mūsų šalį dažniau patenka iš kitų šalių.

"Lietuvos bankas per daugiau kaip ketverius metus nuo euro įvedimo išleido į apyvartą tik 2,8 mln. 200 eurų banknotų ir 1,4 mln. vienetų 500 eurų banknotų, o tai sudaro tik 6,6 proc. visų išleistų eurų vertės, – aiškino E.Paleckis. – Svarbu pažymėti, kad į Lietuvos banką 500 eurų banknotų sugrįžo netgi gerokai daugiau, t.y. daugiau kaip 3 mln. vienetų negu buvo išleista. Taigi stambiųjų nominalų banknotai Lietuvoje nėra plačiai naudojami, o 500 eurų banknotų į mūsų šalį dažniau patenka iš kitų šalių."

Populiariausi Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra 50 ir 20 eurų banknotai, jie sudaro atitinkamai 52 ir 21 proc. visų apyvartoje esančių banknotų.

500 eurų – vieni saugiausių

ECB duomenimis, 2018-aisiais aptikta 563 tūkst. suklastotų eurų banknotų – 18,9 proc. mažiau nei 2017 m. 96,7 proc. klastočių aptikta euro zonoje, 2,2 proc. – kitose ES narėse, 1,1 proc. – kitur pasaulyje. Iš euro zonos narių mažiausiai eurų klastočių, jas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, aptinkama trijose Baltijos valstybėse, Suomijoje, Slovakijoje, Kipre.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas E.Paleckis "Kauno dienai" teigė, kad stambiųjų nominalų eurų banknotai nėra populiarūs tarp padirbinėtojų: "Tarp visų 2018 m. II pusmetį euro zonoje rastų padirbtų banknotų tik 1,4 proc. buvo 500 eurų banknotai."

Rečiausiai padirbinėjami 200 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 0,9 proc. visų klastočių. Po jų eina būtent 500 eurų (1,4 proc.), 5 eurų (1,6 proc.), 10 eurų (2,6 proc.) kupiūros. Dažniausiai aptinkama padirbtų penkiasdešimtinių – 61,8 proc. visų netikrų banknotų, 20 eurų (22,7 proc.) ir 100 eurų (9,0 proc.).

Apyvarton šiuo metu leidžiami popieriniai eurai yra naujausios serijos "Europa" banknotai (turintys šiuolaikiškas apsaugos priemones): 2013 m. – 5 eurų, po metų – 10 eurų, 2015 m. – 20 eurų, 2017 m. – 50 eurų. Atnaujintos 100 ir 200 eurų nominalo kupiūros pasirodys šiemet gegužės 28-ąją.

2018 m. II pusmetį rasta padirbtų eurų (proc.)

5 eurų kupiūra - 1,6 proc.

10 eurų kupiūra - 2,6 proc.

20 eurų kupiūra - 22,7 proc.

50 eurų kupiūra - 61,8 proc.

100 eurų kupiūra - 9,0 proc.

200 eurų kupiūra - 0,9 proc.

500 eurų kupiūra - 1,4 proc.

Šaltinis – Lietuvos bankas