Karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose. 

Anot trąšų sektoriuje dirbančio verslininko Armino Kildišio, galimą sankcijų pažeidimą čia rodo pats krovinys – karbamidas, nes niekas, išskyrus „Grodno Azot“, Baltarusijoje jo negamina. Šių trąšų krovinį „Atvira Klaipėda“ užfiksavo BKT teritorijoje.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pripažįsta, kad karbamidas sėkmingai kirto Lietuvos sieną ir iki Klaipėdos keliavo traukiamas valstybės valdomos įmonės lokomotyvų. Anot LTG, kadangi krovinio dokumentacijoje nebuvo jokio „Grodno Azot“ pėdsako, sankcijų aliarmai nesuveikė. 

„Jeigu vežėjas, siuntėjas, mokėtojas (...) ir pats produktas nėra sankcionuoti – taip. Jie yra eksportuojami, importuojami, vežami per pasienį“, – „Sienai“ teigė LTG verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.

„Sienos“ duomenys rodo, kad BKT nurodomas kaip karbamido pristatymo vieta. Be šio terminalo, krovinio kelionėje dalyvauja dar kelios įmonės Lietuvoje, Baltarusijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp jų yra Kauno bendrovė „Rogera“, Baltarusijos bendrovė „Technospectrading“, Dubajuje veikiančios krovos kompanijos „DP World“ padalinys. 

BKT administracija neneigia, kad vagonuose buvo baltarusiškas karbamidas, tačiau atsisakė detaliau papasakoti apie šią siuntą, motyvuodama komercine paslaptimi.

Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.