Šiomis dienomis Seime karšta. Vakar parlamentarai pradėjo antrą kartą svarstyti rekordiškai didelio – 5 mlrd. litų – deficito 2010-ųjų biudžeto projektą. Jį ketinama priimti rytoj.

Skylė: kitais metais į valstybės biudžetą planuojama gauti 13,3 mlrd. litų pajamų, o išleisti – 18,3 mlrd. litų.

"Sodrai" skolins daugiau

Biudžeto projekte numatyta, kad 2010 m. Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas sieks 8,96 mlrd. litų – beveik 900 mln. litų daugiau nei pirminiame variante, kur buvo numatyta 8,075 mlrd. litų.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas BNS sakė, kad limitas didinamas, nes didesnė, nei planuota anksčiau, bus "Sodros" skola, didėja ir biudžeto išlaidos, nes Seimas jau atmetė kelias Vyriausybės siūlytas taupymo priemones.

"Daugiausia bus skolinamasi finansuoti socialinėms išlaidoms", – sakė parlamentaras.

Valstybė, planuojama, kitais metais "Sodrai" paskolins apie 3,5 mlrd. litų. Kitų metų prognozuojamas "Sodros" deficitas – 2,694 mlrd. litų, planuojama gauti 9,886 mlrd. litų pajamų ir 12,58 mlrd. litų išleisti.

Vyriausybė siūlė 2 proc. padidinti "Sodros" įmokas, tačiau valdančioji koalicija priėmė politinį sprendimą šios idėjos atsisakyti.

Nuo kitų metų siūloma nedidinti mažesnių nei 650 litų pensijų. Visų senatvės pensininkų, gaunančių daugiau negu 650 litų, pensijos bus mažinamos pagal proporcinę formulę – nuo 2,1 iki 12,3 proc. Pensijos papildomai nebus mažinamos dirbantiems neįgaliems pensininkams. Tačiau dirbantiems neįgaliems pensininkams pensija vieną kartą bus mažinama, jeigu ji viršys 650 litų.

Pajamos didės

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime sakė, kad iš viso kitais metais ketinama skolintis daugiau kaip 13 mlrd. litų, įskaitant refinansavimą ir pinigų srautams valdyti reikalingas lėšas.

Vyriausybė siūlo kitų metų valstybės biudžeto pajamas, palyginti su pirminiu variantu, padidinti 226 mln. litų, iki 13,378 mlrd. litų. Pasak finansų ministrės I.Šimonytės, kitų metų biudžeto pajamos didinamos dėl to, kad planuojama surinkti daugiau mokesčių iš pridėtinės vertės mokesčio, užsienio rinkose pardavus daugiau aplinkos taršos leidimų. Už juos ketinama gauti 160 mln. litų.

Planuojama, kad 2010 m. valstybės biudžeto išlaidos bus 18,308 mlrd. litų. Su ES parama biudžeto pajamos bus beveik 21,27 mlrd. litų, o išlaidos – 26,2 mlrd. litų.

Numatomas valstybės biudžeto deficitas – 4,929 mlrd litų, arba 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), fiskalinis deficitas – 9,5 proc. BVP.

Laidotuvėms – mažiau pinigų

Vakar Seimas taip pat priėmė daugiau naujovių, kurios įsigalios nuo sausio 1-osios. Parlamentarai nusprendė, kad žmogui mirus, jo artimiesiems bus skiriamos dvi velionio pensijos, o ne trys kaip iki šiol.

Viena pensija nebebus mokama ir pirmo ar antro laipsnio, nukentėjusių asmenų bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams mirus. Taip pat mirus įvairių šalpos išmokų, pensijų bei kompensacijų gavėjams, jų artimiesiems bus išmokamos tik dvi pensijos vietoj iki šiol mokėtų trijų.

Be to, Seimas dar kartą – dabar iki 2012-ųjų – atidėjo antro laipsnio valstybinių pensijų mokėjimo pradžią daugiavaikėms motinoms, išauginusioms penkis ar šešis vaikus. Valstybinės pensijos penkis ar šešis vaikus iki 8 metų išauginusioms ir gerai išauklėjusioms motinoms turėjo būti pradėtos mokėti nuo 2010 m. liepos 1-osios. Anksčiau planuota jas mokėti nuo 2009-ųjų liepos, tačiau šis terminas buvo atidėtas vieniems metams.

Dabar antro laipsnio valstybinę pensiją gauna motinos, pagimdžiusios ar įvaikinusios septynis ir daugiau vaikų. Šiuo metu antro laipsnio valstybinė pensija yra 400 litų.

Seimas vakar priėmė ir Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis visų gaunamų valstybinių pensijų suma mažinama maždaug 435 litais – iki 2824 litų. Dabar nustatyta viršutinė riba siekia 3259 litus.

Pensijų neperskaičiuos

Dar viena naujovė – prašyti perskaičiuoti jų pensijas šalies gyventojams bus leidžiama tik nuo 2012-ųjų. Iki šiol buvo numatoma, kad tai jie galės padaryti jau nuo 2010 m.

Dabar pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į stažą, įgytą iki 1994 m., ir darbo užmokestį, gautą 1984–1994 m., bei į stažą, įgytą po 1994-ųjų ir po šios datos turėtas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos "Sodros" įmokos.

Tačiau Seimas 2008 m. spalį sudarė galimybę žmonėms nuo 2010 m. patiems rinktis, kokią jiems pritaikyti pensijos apskaičiavimo tvarką. Pensija galėtų būti skaičiuojama dviem būdais – paskiriama ta, kuri būtų didesnė, atsižvelgiant į iki 1994-ųjų arba po 1994 m. gautą uždarbį.

Kaip jau skelbta, parlamentarai "Sodrai" leido keisti pensijų pristatymo gavėjams tvarką. Dabar pensijos pensininkams atnešamos į namus (pristato Lietuvos pašto darbuotojai) arba pervedamos į gavėjo sąskaitą kredito įstaigoje. Keisti tvarką "Sodrai" siūloma siekiant taupyti ir ieškoti naujų būdų, kaip pensininkams pigiau pristatyti pensijas.

Mokės vėliau

Autoriams, atlikėjams, sportininkams ir ūkininkams Seimas nustatė pereinamąjį laikotarpį, per kurį jie galės mokėti mažesnes "Sodros" įmokas. Įprasto dydžio įmokas šiems asmenims teks mokėti nuo 2011-ųjų.

Kitu atveju šių grupių žmonėms nuo kitų metų būtų tekę mokėti 31 proc. pajamų dydžio "Sodros" ir 9 proc. sveikatos draudimo mokesčius – iš viso 40 proc.

Dabar darbdavys "Sodrai" moka 31 proc., o pats darbuotojas – dar 3 proc. darbo užmokesčio dydžio įmoką bei 6 proc. sveikatos draudimo įmoką.

Dabar autoriai, atlikėjai ir sportininkai moka 17 proc. dydžio socialines įmokas: "Sodrai" – 8 proc. priskaičiuotų pajamų, o sveikatos draudimo – 9 proc. Tokios įmokos galios iki šių metų pabaigos. Nuo 2010 m., jeigu autoriai, atlikėjai ir sportininkai neturi darbdavio, o gauna atlygį dirbdami pagal autoriaus sutartį, abi įmokos bus apskaičiuojamos nuo pusės jų gautų pajamų.

Jeigu šių grupių žmonės turės darbdavį, kuris jiems mokės pastovų atlyginimą, bet dar ir iš jo gaus pajamų pagal autoriaus sutartį, toje pačioje darbovietėje, tokios jų pajamos bus apmokestinamos dvigubai didesne "Sodros" įmoka nei 2009 m. – 16 proc.